infa.lt

Foto: interviu kadras

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pranešė, kad šią savaitę ES šalių užsienio reikalų ministrai skubiai aptars tarptautinio spaudimo Rusijai didinimą.

Šis sprendimas priimtas po to, kai naktį iš gegužės 23-osios į 24-ąją prieš Ukrainos miestų centrus buvo surengtas masinė ataka, kurios metu, pranešama, vėl panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“.

ES ir Prancūzijos reakcija: branduolinis šantažas ir karo aklavietė

Savo pareiškime socialiniame tinkle „X“ K. Kallas pabrėžė, kad Maskva, pasiekusi aklavietę mūšio lauke, griebiasi tyčinio civilių terorizavimo.

„Pranešimai apie tai, kad Maskva naudoja vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“ – sistemas, sukurtas nešti branduolines galvutes – yra politinė bauginimo taktika ir neatsakingas balansavimas ant branduolinio karo ribos“, – parašė K. Kallas, šiuos veiksmus įvardydama kaip siekį nužudyti kuo daugiau civilių gyventojų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paskelbė oficialų pasmerkimą, pažymėdamas, kad nuolatiniai Rusijos smūgiai prieš Ukrainos civilinius objektus demonstruoja Rusijos karinės strategijos ribotumą.

„Prancūzija smerkia šį puolimą ir balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą, kas visų pirma rodo tam tikrą bėgimą į priekį ir Rusijos agresijos karo aklavietę“, – teigė Prancūzijos lyderis.

E. Macronas pridūrė, kad šie veiksmai nekeičia Paryžiaus pozicijos, o tik sustiprina Prancūzijos pasiryžimą toliau remti Ukrainą, siekti teisingos bei ilgalaikės taikos ir stiprinti bendrą Europos saugumą.

Rusijos gynybos ministerijos versija: smūgiai – atsakas į Ukrainos atakas

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija sekmadienį patvirtino smogtą masinį smūgį Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams ir nurodė, kad tam buvo panaudotas platus raketų bei bepiločių orlaivių arsenalas. Žinybos teigimu, operacija buvo nukreipta prieš karinės infrastruktūros objektus.

„Rusijos karo tarnybos sudavė masinį smūgį Ukrainos kariniams objektams, aviacijos bazėms ir gynybos pramonės komplekso įmonėms“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Maskva pabrėžė, kad šis puolimas buvo surengtas „kaip atsakas į Ukrainos teroristines atakas prieš civilius objektus Rusijos teritorijoje“.

Oficialiame pranešime detalizuojama, kokiomis ginkluotės sistemomis buvo vykdoma operacija:

• Panaudotos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“,
• Operatyviniai-taktiniai raketų kompleksai „Iskander“,
• Hipergarsinės aerobalistinės raketos „Kinžal“,
• Hipergarsinės sparnuotosios raketos „Cirkon“.

Taip pat pranešama, kad puolimo metu buvo pasitelktos aviacinio, jūrinio bei antžeminio bazavimo sparnuotosios raketos ir smogiamieji bepiločiai orlaiviai (dronai).