infa.lt

Vyriausybės premjerė INga Ruginienė
Foto: LRV

Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje aptartas institucijų reagavimas į incidentą, kai į šalies oro erdvę įskriejo bepilotis orlaivis ir buvo paskelbtas oro pavojus.

Nors Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pažymėjo, kad tarnybos vadovavosi principu „geriau perspėti dažniau nei pavėluotai“, žiniasklaidos ir operatyvinių tarnybų duomenys atskleidžia, kad šis įvykis tapo rimtu civilinės saugos sistemos trūkumų testu.

Informacija iš Baltarusijos ir dingęs objektas

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius patvirtino, kad pirminę informaciją apie galimai Lietuvos link judančius dronus Lietuvos kariuomenė gavo iš Baltarusijos karinių pajėgų (analogišką pranešimą gavo ir Latvija).

Nepaisant paskelbto pavojaus ir vykdytos paieškos Karinių oro pajėgų sraigtasparniu bei antžeminėmis pajėgomis, kariuomenė pripažino neturinti duomenų apie skraidančio objekto likimą.

„Šiuo metu negalime atsakyti, kur yra tas orlaivis – ar jis nukrito, ar tiesiog išskrido iš Lietuvos teritorijos“, – teigė N. Stankevičius.

Chaosu virtusi evakuacija ugdymo įstaigose

Didžiausia įtampa užfiksuota ugdymo įstaigose, kur, paskelbus pavojaus signalą, moksleiviai ir pedagogai panikos fone buvo priversti skubiai trauktis į rūsius. Kaip portalui TV3.lt liudijo vienos Vilniaus progimnazijos pedagogė, patalpose kilo didelis chaosas ir psichologinis spaudimas.

„Buvo klaiku, nes vyresni mokiniai visi verkė, raudojo, bijojo, oro trūko. Kai kurie paaugliai net pradėjo alpti, buvo baisu“, – situaciją rūsyje apibūdino pedagogė.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad būtent mokyklų ir darželių reakcija sukėlė daugiausia nerimo, o dalyje įstaigų trūko aiškių instrukcijų, dėl ko tėvams buvo siunčiamos žinutės su prašymu skubiai pasiimti vaikus.

Priedangų problema: parengimo normatyvas – 12 valandų, realybė – 5 minutės

Gyventojai socialiniuose tinkluose ir Bendrajame pagalbos centre (kuris sulaukė apie 130 skambučių) skundėsi užrakintomis priedangų durimis bei neveikiančia programėle LT72, kurioje nepavyko atidaryti pranešimų ir priedangų žemėlapio.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas paaiškino, kad užtikrinti priedangų prieinamumo per kelias minutes neįmanoma dėl šalyje galiojančių teisinių normatyvų.

„Normatyvas įrengti priedangai yra 12 valandų, pagal mūsų visas tvarkas valstybėje, o čia turėjome nepilnas 5 minutes. Tai būtų labai sudėtinga tą laiko tarpą sutrumpinti“, – teigė Ž. Solovjovas, palyginimui paminėdamas, kad Suomijoje šis normatyvas siekia 72 valandas.

Pareigūnas pabrėžė, kad kasdienybėje šios patalpos atlieka kitą paskirtį ir nėra nuolat paruoštos slėptuvės, todėl netikėto pavojaus atveju operatyvus jų panaudojimas lieka problemiškas.

Dėl pavojaus paskelbimo Vilniaus apskrityje bendrovė „LTG Link“ taip pat buvo priversta laikinai sustabdyti traukinių eismą, o tai lėmė vėlavimus visame geležinkelių tinkle.

Vyriausybės reakcija ir pažadai

Spaudos konferencijoje premjerė I. Ruginienė pareiškė, kad reaguojant į šį incidentą bus peržiūrimos institucijų procedūros bei perspėjimo algoritmai, siekiant ateityje informaciją diferencijuoti pagal regionus ir išvengti visuotinės panikos.

Savivaldybėms duotas nurodymas jautriu laikotarpiu užtikrinti, kad priedangos būtų prieinamos visą parą.

Premjerė taip pat priminė apie vykdomas rekordines pusės milijardo eurų investicijas į šalies oro gynybą bei trumpojo nuotolio radarų diegimą, kuriuos į bendrą sistemą planuojama sujungti iki vasaros pabaigos.