infa.lt

Vaizdo įrašo kadras

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį triuškinama balsų dauguma priėmė rezoliuciją, palaikančią Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) išvadą, kad valstybės turi teisinę prievolę spręsti klimato kaitos problemą.

Už rezoliuciją balsavo 141 šalis, 8 pasisakė prieš, o 28 susilaikė.

Tarp nedaugelio valstybių, atmetusių šį dokumentą, atsidūrė Jungtinės Valstijos – didžiausias istorinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis pasaulyje (jei skaičiuotume visą emisijų kiekį, sukauptą pramonės istorijoje nuo pat XIX amžiaus), tačiau pagal šiandieninius kasmetinius tempus Kinija ją lenkia jau ne vienerius metus.

JAV poziciją palaikė Saudo Arabija, Rusija, Izraelis, Iranas, Jemenas, Liberija ir Baltarusija.

Tarp susilaikiusiųjų buvo Indija, būsimo COP31 klimato viršūnių susitikimo šeimininkė Turkija bei naftą išgaunančios šalys – Kataras ir Nigerija.

Kinija šiame balsavime pasirinko visiškai kitokią strategiją nei JAV ir balsavo „UŽ“ šią rezoliuciją. Nors yra didžiausia pasaulio teršėja šiai dienai.

Balsuodama „už“, Kinija gavo puikią progą diplomatiškai paspausti Vašingtoną ir parodyti: „Žiūrėkite, JAV ignoruoja tarptautinę teisę ir klimato kaitos teisingumą, o mes palaikome pasaulio bendruomenę“.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasveikino šį sprendimą, pabrėždamas, kad balsavimas aiškiai parodo vyriausybių atsakomybę ginti piliečius nuo „aštrėjančios klimato krizės“.

„Sveikinu Generalinės Asamblėjos rezoliucijos priėmimą <…>. Tai stiprus tarptautinės teisės, klimato teisingumo, mokslo ir valstybių atsakomybės patvirtinimas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Guterresas.

Teisinis svoris ir politiniai nesutarimai

Rezoliuciją inicijavo Ramiojo vandenyno salų valstybė Vanuatu. Dokumentu patvirtinama 2025 metų liepą paskelbta Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamoji nuomonė, įpareigojanti valstybes mažinti iškastinio kuro naudojimą ir kovoti su visuotiniu atšilimu.

Nors ši teismo išvada nėra teisiškai įpareigojanti, ekspertai prognozuoja, kad ja bus plačiai remiamasi su klimato kaita susijusiose bylose visame pasaulyje.

JAV nepritarimas rezoliucijai tiesiogiai siejamas su dabartinės D. Trampo administracijos sprendimais. Vašingtonas jau anksčiau pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo bei kitų esminių aplinkosaugos sutarčių ir sutelkė dėmesį į šalies iškastinio kuro gamybos didinimą.

JAV pakaitinė ambasadorė JT Tammy Bruce pareiškė, kad priimtas dokumentas peržengia racionalios diskusijos ribas:

„Rezoliucijoje pateikiami netinkami politiniai reikalavimai, susiję su iškastiniu kuru“, – teigė T. Bruce, pridurdama, kad Vašingtonas nemato pagrindo reikalauti iš generalinio sekretoriaus teikti ataskaitas šiais teisiniais klausimais.

Tuo tarpu organizacijos „Ramiojo vandenyno salų studentai prieš klimato kaitą“, kuri vadovavo kampanijai dėl teismo nuomonės gavimo, direktorius Vishalas Prasadas balsavimo rezultatus pavadino istoriniu įsipareigojimu „paversti šią viziją realybe“.

Pastaba: vykstant Artimųjų Rytų energetikos krizei, pasirašiusios rezoliuciją šalys turi gerą progą parodyti tvirtą valią, atsisakant iškastinio kuro. Kai jo nėra – tai daug lengviau padaryti.

Turime teisėtą lūkestį tikėtis, kad daugumą tą ir padarys. Laikas parodys, kiek tas lūkestis buvo adekvatus esamai situacijai.