infa.lt

Kinija savo kosminėje stotyje pradėjo unikalų biologinį eksperimentą, kurio metu tiriama, kaip mikrogravitacija ir kosminė radiacija veikia ankstyvąją žmogaus gyvybės raidą. Į orbitą krovininiu laivu „Tianzhou-10“ buvo nugabenti iš kamieninių ląstelių sukurti dirbtiniai žmonių embrionų modeliai, praneša „SCMP“ leidinys.

Mokslininkų teigimu, tai pirmasis tokio pobūdžio „in situ“ tyrimas tikrose kosmoso sąlygose, žymintis svarbų žingsnį link tolesnio žmonijos prisitaikymo giliame kosmose.

Ką iš tikrųjų tiria mokslininkai?

Kosminėje stotyje esantys mėginiai nėra tikri žmonių embrionai ir neturi galimybės išsivystyti į gyvą organizmą. Tai išskirtinai moksliniai modeliai, sukurti iš žmogaus kamieninių ląstelių, kurie tiksliai atkartoja ankstyvąsias vystymosi stadijas (atitinkančias 14–21 dienas po apvaisinimo).

Pagrindinis šio eksperimento tikslas – išsiaiškinti, kaip šimtus milijonų metų gravitacijos sąlygomis evoliucionavusi gyvybė reaguoja į staigų gravitacijos išnykimą. Į kosmosą išsiųsti du modelių tipai:

• Prisirišimo modelis (peri-implantation): imituojantis momentą, kai embrionas bando prisitvirtinti prie gimdos ląstelių.
• Gastruliacijos modelis (peri-gastrulation): atspindintis ankstyvąją stadiją, kai formuojasi pagrindiniai organizmo sluoksniai.

Automatinis procesas ir palyginimas su Žeme

Eksperimentas orbitoje suplanuotas taip, kad truktų penkias dienas. Kosminėje stotyje įdiegta speciali automatizuota sistema pati kasdien keičia mitybinę terpę mėginiams, leidžiant jiems natūraliai vystytis pagal iš anksto užprogramuotą eigą. Pasibaigus šiam terminui, embrionų modeliai bus užšaldyti ir paruošti grįžimui atgal į Žemę.

Projekto vadovas profesorius Yu Leqian pažymėjo, kad laboratorijose Žemėje šiuo metu paraleliai tiriami visiškai identiški mėginiai. Sugrąžinus kosminius pavyzdžius, mokslininkai atliks išsamią lyginamąją analizę, kuri padės nustatyti tikrąjį kosminės aplinkos poveikį reprodukcijai.

Kartu su dirbtiniais žmonių embrionais į stotį buvo nugabenti ir kiti biologiniai projektai, įskaitant pelių bei dryžuotųjų danijų (zebrafish) embrionus, taip sukuriant vientisą tyrimų sistemą – nuo žemesniųjų stuburinių iki aukštesniųjų žinduolių.

Visi šie duomenys renkami tam, kad būtų pakloti pamatai ilgalaikiam žmonių išgyvenimui ir įsikūrimui kosmoso stotyse bei būsimose bazėse Mėnulyje ar Marse.