infa.lt

Teigiama, kad skaitmeninis euras grynųjų nepakeis: ką apie jį svarbu žinoti?

INFA.LT
2026.05.15 12:44

Skaitmeninis euras

Viešojoje erdvėje vis pasirodo diskusijų apie Europos Centrinio Banko (ECB) kuriamą skaitmeninį eurą. Vieni jį vadina banko kortelių pakaitalu, kiti kuria konspiracijos teorijas apie visuotinį sekimą. Nepaisant to, šis projektas juda įgyvendinimo link, ir jau 2029 m. daugelis Europoje turės galimybę naudotis skaitmeniniu euru, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Kas yra skaitmeninis euras?

Skaitmeninis euras – ECB leidžiama ir saugoma virtuali oficialios euro valiutos versija. Ieva Rogozina,  banko „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė, pabrėžia, kad skaitmeninis euras nepakeis grynųjų pinigų ir bus tik papildoma atsiskaitymo priemonė: „Nors iš pradžių sklandė idėjos apie blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją, pasirinktas veikimo modelis tradiciškesnis. ECB skaitmeninius eurus išleis, o vartotojams juos platins ir aptarnavimo paslaugas teiks komerciniai bankai bei fintech įmonės.“

Tai reiškia, kad finansinė sistema veiks labai panašiai, kaip ir dabar, tačiau skaitmeninio euro naudojimas vartotojams bus visiškai nemokamas. Palyginti, „Visa“ ar „Mastercard“ operacijos kaina dažnai siekia iki 3 proc., nors šis tarpininkavimo mokestis galutiniam vartotojui dažniausiai nėra matomas.

Tam, kad žmonės masiškai neišsiimtų lėšų iš komercinių bankų ir nesukeltų finansinės krizės, bus taikomi laikymo limitai – vienam žmogui planuojama leisti turėti nuo 3 000 iki 5 000 eurų.

Priešingai nei už pinigus, laikomus kai kurių bankų sąskaitose, už skaitmeninių eurų laikymą palūkanos nebus mokamos. Tačiau augant konkurencijai dėl vartotojų lėšų, tikimasi, kad skaitmeninis euras privers bankus didinti už indėlius ar sąskaitose laikomus pinigus mokamas palūkanas.

Kuo tai skiriasi nuo eurų banko sąskaitoje?

Pinigai sąskaitose ir šiandien yra skaitmeniniai, tačiau esminiai skirtumai susiję su saugojimo ir pervedimo mechanizmais.

Įprasti pinigai jūsų banko sąskaitoje yra saugomi komerciniuose bankuose. Skaitmeniniai eurai bus saugomi tiesiogiai pačiame ECB, todėl jie bus prieinami net ir neturintiems banko sąskaitos (tiesa, norint naudoti skaitmeninius eurus vis tiek reikės programėlės).

Vis dėlto pavedimai veiks kiek kitaip. „Atliekant įprastą pavedimą ar atsiskaitant kortele, pinigai keliauja per visą tarpininkų, kurie pasiima savo mokesčių dalį, grandinę („Visa“, „Mastercard“ ir kt.). Skaitmeninis euras leistų atlikti mokėjimus tiesiogiai – iš sąskaitos į sąskaitą“, – skaitmeninio euro privalumus aiškina I. Rogozina.

Tokie pavedimai yra itin greiti, privatūs, nemokami ir gali veikti net be interneto ryšio – tiesiog prilietus telefonus vieną prie kito. Tad skaitmeninis euras leis žmonėms akimirksniu ir saugiai pervesti pinigus vienas kitam visoje Europoje. Be to, tokia virtuali valiuta yra atsparesnė krizėms ir sutrikimams nei tarptautinių mokėjimų tarpininkų sistema.

Kodėl ECB to prireikė būtent dabar?

Gali atrodyti, kad ir dabartinė sistema veikia puikiai, tačiau Europa turi rimtų priežasčių nerimauti. Viena didžiausių – priklausomybė nuo JAV technologijų gigantų.

Beveik visi kortelių mokėjimai Europoje keliauja per užsienio tinklus. Skaitmeninis euras leistų Europai susigrąžinti savo mokėjimų infrastruktūros kontrolę, o verslui bei gyventojams – sutaupyti nemokant tarpininkams už operacijas.

Be to, skaitmeninis euras taps atsvara (bet ne pakaitalu) grynųjų pinigų nykimui. ECB duomenimis, grynųjų pinigų pervedimų dalis euro zonoje krito nuo 59% 2022 metais iki 52% 2024 metais.

Galiausiai, Europa nenori atsilikti pasaulinėse lenktynėse: Kinija jau aktyviai testuoja skaitmeninį juanį, JAV svarsto apie skaitmeninį dolerį, panašios iniciatyvos vystomos ir kituose pasaulio regionuose.

Dalis europiečių pagrįstai nuogąstauja, kad naujoji valiuta taps masinio sekimo įrankiu. Visgi I. Rogozina ramina, kad bus laikomasi griežtų duomenų apsaugos taisyklių: „ECB žada, kad skaitmeninio euro pavedimai iki 150 eurų ribos bus beveik tokie pat anonimiški, kaip ir grynųjų pinigų operacijos, o pavedimai, viršijantys šią sumą, veiks kaip ir įprasti banko pavedimai.“

Kada laukti realaus starto?

2025 m. pabaigoje ECB nusprendė toliau kurti skaitmeninį eurą ir testuoti technologijas. Tiesa, šiuo metu daug tebediskutuojama apie teisinį reglamentavimą, todėl iki skaitmeninio euro pasirodymo dar teks palūkėti. 2027 m. antrojoje pusėje numatomi bandymai ir skaitmeninio euro naudojimo pradžia, o 2029 m. tikimasi galutinai išleisti skaitmeninį eurą.

Tikėtina, kad tuomet mokėjimo operacijos atpigs ir taps paprastesnės. Europoje atsiras rimta atsvara „Visa“ ir „Mastercard“, kokia jau egzistuoja kituose regionuose, o bankams prireiks daugiau pastangų pritraukti klientų siūlant didesnes palūkanas ar kitų privalumų.

Pastaba: infa.lt neprisiima atsakomybės už straipsnyje paskelbtos informacijos atitikimą būsimai tikrovei. Ši medžiaga skelbiama tik susipažinimo su nuomonėmis tikslais.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 203

Žymos:

Komentarų: 1

  1. Jinas    -  2026-05-15, 14:27

    o kas ta tetule rogozina?
    ji yra komercinio banko tarnautoja.
    ką reiškia jos pažadai , kad grynieji nebus naikinami?
    lygiai 0.
    visi atsimena kas buvo prieš 5 metus, kaip žadėjo kad vakcinos bus tik savanoriams, kad jokios prievartos nebus.
    o dabar skiepija ir kūdikius , nuo 6 mėn amžiaus, kuriems kovid jokios grėsmės nekelia.
    skaitmeninis euras yra skaitmininis lageris, o lageriai kuriami tik žmoniu naikinimui, daugiau niekam.
    tai ne pinigai, o kontrolės įrankis.
    tai greičiau talonas maistui ir degalams, su ribotu galiojimo
    laiku, ir ribota panaudojimo vieta, ir jis bus duodamas tik už gerą elgesį.
    o kas yra geras elgesys, spręs di.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...