2026.05.15 10:43
Šiandien – Tarptautinė šeimos diena. Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pasveikino Lietuvos šeimas. Seimo Ateities komitetas rengia posėdį, kuriame svarsto priemones „prisitaikyti prie demografinės kaitos.”
Tik vienas niuansas: demografinės kaitos nėra.
Kaita reiškia pasikeitimą. Tai, kas vyksta Lietuvoje 32 metus – tai ne kaita. Tai išmirimas. Ir skaičiai tai įrodo tiksliau nei bet kokie sveikinimo žodžiai.
- 1990 metais Lietuvoje gimė 56 900 vaikų.
- 2025 metais — 17 478.
Tai ne demografinė kaita. Tai gimstamumo kritimas daugiau 3 kartus per 35 metus. Seimo Ateities komitetas šiandien ieško būdų prisitaikyti prie šios realybės. Bet prisitaikymas prie išmirimo – tai ne politika. Tai kapituliacija su protokolu.
Skaičiai, kurių neverta slėpti
2024 metais Lietuvoje mirė 37 400 žmonių. Gimė 18 673. Skirtumas – beveik 19 000. Tai reiškia, kad vien per praėjusius metus Lietuva natūraliai prarado miestelį, didesnį už Skuodą ar Varėną.
Suminis gimstamumo rodiklis 2025 metais – 0,99. Normaliam kartų atsinaujinimui reikia 2,1. Lietuva turi mažiau nei pusę to, kas reikalinga.
Nuo 1993 metų kasmet miršta daugiau žmonių nei gimsta. Tai 32 metų kryptingos demografinės politikos rezultatas.
Kodėl taip nutiko
Atsakymas nėra paslaptis. Po 1990 metų Lietuva prarado didelę dalį pramonės ir darbo vietų regionuose. Emigracijos banga po 2004 metų išplovė reprodukcinio amžiaus žmones – tuos, kurie būtų gimdę vaikus Lietuvoje.
Regionai nualinti sistemingai: mokyklos uždarytos, gydymo įstaigos uždarytos – ypač per vadinamąją Arūno Dulkio „sveikatos reformą“, kuri mažesnius miestus ir rajonus paliko be prieinamos medicinos pagalbos. Darbo vietos nekuriamos, nes verslui regionai nepatrauklūs, o būstas vietos atlyginimų fone tiesiog prabanga, kurios žmogus negali sau leisti.
Žmogus negimdė vaikų ne todėl, kad nenorėjo. Jis negimdė todėl, kad nematė perspektyvos – nei finansinės, nei gyvenamosios.
Tai ne gamtinis reiškinys. Tai politinių ir ekonominių sprendimų pasekmė per tris dešimtmečius.
2021 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys viešai pasidžiaugė, kad gimstamumas Lietuvoje sumažėjo dvigubai, pavadindamas tai „geru pasiekimu“.
Vėliau teigė suklydęs — esą kalbėjo apie kūdikių mirštamumą. Tačiau kūdikių mirštamumas per minėtą dešimtmetį nesumažėjo dvigubai. Tuo pačiu metu Dulkio vadovaujama sveikatos reforma uždarė gydymo įstaigas regionuose – ten, kur gimstamumas ir be to krito sparčiausiai. Skaitytojas gali vertinti pats kuo iš tikro džiaugėsi Arūnas Dulkys.
Ateities komitetas be ateities vizijos
Seimo Ateities komitetas posėdyje kalbėjo apie „demografinės kaitos valdymą“, „prisitaikymo strategijas“, „duomenimis grįstus sprendimus“. Tai profesionali kalba. Bet ji atsako į klausimą „kaip prisitaikyti“, bet ne į klausimą – „kaip sustabdyti ir pasukti atgal“
Prisitaikymas prie mažėjančio gimstamumo reiškia: mažiau mokyklų, mažiau gydymo įstaigų, mažiau paslaugų. Optimizuojama tai, kas dar lieka. Regionai toliau tuštėja – tik dabar pagal planą.
Bet niekas posėdyje nepaklausė pagrindinio klausimo: kodėl Lietuvos moteris 2025 metais gimdo mažiau nei vieną vaiką per visą gyvenimą? Ir ką konkrečiai valstybė padarys, kad tai pasikeistų?
Ar daroma tai, už ką mokame?
Seimo narių atlyginimai yra vieši. Ir tikrai ne maži. Ateities komitetui vadovauja Vytautas Grubliauskas. Jo žodžiais tariant, komiteto tikslas – „inicijuoti nuoseklios ir ilgalaikės prisitaikymo prie demografinės kaitos strategijos kūrimą“. Prisitaikymo prie išmirimo – ne sustabdymo.
Klausimas paprastas: ar „prisitaikymas prie išmirimo“ yra tas darbas, už kurį Lietuvos mokesčių mokėtojai moka pinigus?
Vietoje išvados
Lietuvos gimstamumo rodiklis 2025 metais nukrito iki 0,99. Mažiau nei vienas vaikas vienai moteriai per visą gyvenimą. Šalys su tokiu rodikliu istorijoje neišgyveno be radikalių pokyčių.
Radikalūs pokyčiai nėra „prisitaikymo strategija“. Jie yra priežasčių šalinimas – ekonominių, socialinių, regioninių. Tai reikalauja ne komitetų protokolų, o politinės valios ir konkrečių sprendimų.
Kol jų nėra – Seimo Ateities komitetas planuoja ateitį, kurios egzistavimas matematiškai neįmanomas.
Parengė: Klaudija
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


526


tai kas vyksta, yra kryptinga politika.
geriausiai tai įvardino pats ministras dulkys, prieš 4 metus TV laidoje, kur jis džiaugėsi kad pavyko sumažinti gimstamumą 3 kartus.
tai yra jo žodžiai, viskas nufilmuota.
kad išgelbėti valstybė, reikia visu pirma atleisti iš darbo, išvaryti visus politikus, išformuoti visas partijas.
nes tai yra sistemines korupcijos ir sisteminio valstybės naikinimo lizdai.
išvaryti visus savivaldybiu, ministerijų ir seimo narius, kartu su jų pavaldiniais .
ir valstybė nezlugs.
iš pradžių bus šokas, paskui reikalai pajudės i priekį.
palikti maksimum 10 proc tarnautojų, tiek pilnai pakanka.
įstatymu konvejeri galima sustabdyti ir išmontuoti, užtenka tų įstatymų, kurie kepami kaip blynai, ir tik kuria chaosą.
nemaža dalį įstatymų reikia skubiai atšaukti, ypač vaikų grobimo ir smurto orderio įstatymus, kuriu vienintele paskirtis yra griauti šeima.
ir tuomet atlikti auditą, visų ministerijų, seimo ir savivaldybių,
ir tuomet pritaikyti konkrečią baudžiamaja atsakomybė kiekvienam, kuris prikiso nagus.
Sakoma išvarė iš Lietuvos žmonės kurie neturėjo darbo svetur kur yra darbo, o galėjo gimdyti ir dirbti Lietuvoje. Melas – negalėjo nes nenorėjo gimdyti, o darbas čia ne prie ko. Jei tai būtų tiesa, tai tie išvare būtų svetur vaikų prigimde, bet taip nėra. Beje ir ten kur darbo yra, na kur mūsų tautiečiai išvarė, kur darbo yra ir algos geros, vietiniai vaikų taip pat negimdo. Kitas melas – valdžia gali ir turi kažką padaryti, na lyg apie veršiukų bandą kalbama, įsteigti veislynas ir veisti lietuvius. Nenori gimdyti, nes bobom davėme pasirinkimą, na laisvę, gimdyti sunku, skauda, tai ir pasirenka negimdyti. Jei vyrai atimtų laisvę į pasirinkimą bobos vėl gimdytų, be pinigų pampersų ir iPhone. Klausimas kada tai darysime, kiek turi mūsų likti, kad tokį prioritetą pasirinktų vyrai.
Gintautai, su visa pagarba, bet toks įspūdis, jog pretenduoji į absoliučios tiesos arbitrą – „melas, – aš geriau žinau“
Tai liudija, kad net nesidomėjai paprastais statistiniais duomenimis, pvz Vengrijoje, – pasiskaityk, INFA paskelbė keletą straipsnių apie „Šeimos politiką“ ir galbūt tada kažką suprasi.
Dabar su tavim net diskutuoti neina, nes tu nepritrauki net iki vidutinio supratimo, kas yra „šeimos politika“ ir kuo ji skiriasi nuo „šeimos antipolitkos“, lygio.
Tiesiog pasidomėk, vietoj, to, kad pultum kaltinti „melu“ tuos, kurie remiasi akivaizdžiais duomenimis ir politiniais sprendimais, padarytais mūsų Lietuvėlėje.
Žmogus išvykęs į užsienį negimdo dėl visiško nesaugumo, būstas brangus, darbo vietos mažiausiai apmokamos, padėti ligos ar nedarbo atveju nėra kam, visi giminės liko Lietuvoje, nuosavybės nulis – viskas nuomojama.
Atsibusk vieną kartą, nes susidaro toks įspūdis, kad palaikai valdžios antišeiminę politiką, teigdamas, kad ji visai neįtakoja gimstamumo.
Tavo siūlomi drąstiški metodai neįgyvendinami niekaip jokiomis aplinkybėmis. Laikai seniai ne tie, kai vyrai galėjo spręsti, tačiau Vengrija įrodė, jog yra normalūs civilizuoti būdai didinti gimstamumą. Tu neigi faktus, nes jų tiesiog nežinai.
Taip Regis, visos tos poloitikos svarbu, bet jos sudarytų gal kokia 10% ir tai jei pasisektų. Beje mano močiutė pagimdė per karą 5 vaikus, vokiečiai sudegino atsitraukdami, namą gyveno žeminėje, badavo, išgyveno. Tad paaiškink man neismaneliui, kaip tai? Visi iš jos kaimo tada gimdė, kodėl? Nebuvo net normalios valdžios, vieni okupantai, t.y. vokiečiai. Mano klasiokai, kaip ir aš visi turi po kelis vaikus, nepaisant visokių perestroiku 90 ūjų ir kitų bėdų, kurių dabar tikrai nėra, kurios tada buvo, paaiskink kodėl? Ir kodėl aš turėčiau kažkam mokėti už dievo suteiktą dovaną, jei anie patys nenori gimdyti? Ir tada kodėl man niekas nemokėjo? O močiutei kodėl niekas nemokėjo? Jei taip gal galima būtų bent kiek už tai gauti? Ir kodėl tu visada nori, kad bet kokį gėrį žmogus darydamas, būtų kieno nors, tam priverstas, o ne pats?
P.S. jei dėl tų procentų, tai aš jeis tikrai domiuosi, tik nuoširdžiai, o ne paviršutiniškai, tad va: Rusijoje yra pilna šeimą skatinančių programų, ES nei viena narė nieko panašaus neturi, rezultatas 0,5% geresnis nei Lietuvoje, dar giliau žiūrime, o kas tą rezultatą duoda, ogi čečėnai, tame regione nėra bėdų su demografija, kas dar, ogi atvyke ir įvairiais būdais gavę pilietybę tadžikai, uzbekai, armėnai ir t.t., pas anuos po 4-5 vaikus, o pas daugelį ir po 8-10. Rusai oficialiai tuo skundėsi, kad ištisi miesteliai kur mokyklose vienas kitas vietinis, o svetimi net nežada ruskai kalbėti. Žiūrime dar, Prancūzijoje giresi po priimtų visokių programų skatinančių vaikų gimdymą, demografija ženkliai pagerėjo, gražu, domimes kas gi gimdo, valia tiktai ne prancūzės, ogi vėl tie babajai kurie jau turi pilietybes ir kelintoje kartoje gyvena Prancūzijoje, pas juos beveik pas visus vidutiniškai po 5 vaikus. Domimes o kas bendro tarp tų mano išvardintų, kurie gimdo, ogi jų bobos negali kelti balso prieš savo vyrus. Žiūrime kaip buvo pas mus anksčiau, ogi taip pat. Ir dar, jei nežinai pasidomek, ne pinigai ir visokios programos, ar paramos daro vaikus.
Gintautai – tu skaitai ir nesupranti ką skaitai
Pas musulmonus pirmoje vietoje Koranas – tai jų aukščiausia politika, kuri liepia jiems daugintis.
Pas mus seniai to nėra, tikėjimas sugriautas, o politika jo nepakeitė, mes praradome savybes, kurias turėjome anksčiau, ir tam būtent padėjo ta „antišeiminė politika“.
Tavo visos bobutės buvo tikinčios, jos gyveno pagal tikėjimo žodį.
Tu pats tą ir pripažįsti. Cituodamas visokių musulmonų duomenis.
O kas pas mus liko? – Dievo žodį atėmė, nuosavybę atima, net namo negali pats pasistatyti, vaikus atiminėja. visur, tik pas musulmonus NE.
Vengrijoje, kurią minėjau.. pagėrėjo daugiausiai dėl šeimos politikos. Pasidomėk, nes dabar ieškai tik kaip apginčyti mane.
Regis aš net nesiginčiju su tavimi, man taip pat skaudu, kad žmonės pamynė dievo dovaną, tik matai neina atimti to kas pas tave širdyje, iš močiutės bandė, neatėmė, iš manęs bandė, taip pat nepavyko, jei žmogus tikrai tiki, niekas iš jo tai neatims, tai tavo širdyje.O va su visokiomis politikomis toli nenuvaziuosi.
Regis – „Tai liudija, kad net nesidomėjai paprastais statistiniais duomenimis, pvz Vengrijoje, – pasiskaityk, INFA paskelbė keletą straipsnių apie „Šeimos politiką“ ir galbūt tada kažką suprasi.”
Pasiskaičiau, tik nesupratau ką tokio ten turėjau surasti?
Na nepaisant Orbano jau daugiau nei dešimtmetį vykdo bene agresyviausią pasaulyje pro-natalistinę (gimstamumo skatinimo) politiką, 2026 pasiekė istorines gimstamumo žemumas: Oficialios Vengrijos centrinės statistikos tarnybos (KSH) duomenimis, 2025 m. šalyje gimė vos 72 000 vaikų – tai mažiausias gimimų skaičius nuo pat 1949 metų, kai buvo pradėta vesti ši statistika. Gimstamumo rodiklis (TFR): Po kelerius metus trukusio augimo (kai rodiklis buvo pakilęs iki beveik 1,6), pastaruoju metu jis vėl drastiškai nukrito ir šiuo metu siekia apie 1,31 vaiko vienai moteriai.
Gyventojų skaičiaus traukimasis
Vengrijos gyventojų skaičius mažėja jau nuo 1981 metų, o ši tendencija tęsiasi ir toliau:
2026 m. pradžioje Vengrijoje gyveno apie 9,49–9,58 milijono gyventojų (priklausomai nuo skaičiavimo metodikos – pagal vietinį surašymą ar JT vertinimus). Šalis jau seniai perkopė psichologinę 10 milijonų ribą žemyn.
Natūralus gyventojų mažėjimas: Kasmet šalyje miršta gerokai daugiau žmonių nei gimsta. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus mirčių skaičius (apie 124 200) beveik dvigubai viršijo gimimų skaičių, todėl vien dėl šio disbalanso šalis kasmet netenka daugiau nei 52 000 žmonių.
Taigi kaip matome, kad ir kokios tos politikos geros bebūtų, nedaug tepadeda, kaip ir sakiau, tai tik keliais procentai gali pagerėti, su sąlyga, kad pastangos bus įdėtos milžiniškos.
Ar Anglijoj,Prancųzijoj arabų emigrantai nesidaugina? taip kad dėl šeimos politikos konsultuokitės su arabais,persais.
Va va, pilnai pritariu, jie dauginasi net savo šalyse kur biednumas, kur nėra jokių šeimos politikų kur net issimaitinti yra iššūkis ir jie atvykę mūsų visų keikiamon Lietuvon, taip pat gimdo.
Baltarusija , teigiama demografija senai…
Baltarusijoj yra batka, kur jis yra ir dievas ir tėvas. Ten santvarka praktiškai nepasikeitė. Viskas stabilu,viskas nuspėjama. Stabilumas ir yra tas faktorius,kur žmonės nebijo turėti vaikų. Pavyzdžiui, jei turi tris ar daugiau vaikų,tavo šeimai elektra nemokamai. Ir jie žino,kad praėjus keturiems metams ,tai nepasikeis,kaip ir visi kiti,šeimą skatinantys,dalykai.
„Stabilumas ir yra tas faktorius,kur žmonės nebijo turėti vaikų.”
– Aukso žodžiai.
O kai ministras džiaugiasi viešai kad gimstamumas sumažėjo – tai pasako viską ne tik apie vyriausybę, bet ir visą valdančiąją daugumą, konservatorius su liberalais. ŠITOS partijos sąmoningai siekė tautos išnykimo. Suskaičiuokim kiek metų jos valdė šalį po 1990 m.? Apie 16.
Na taip tie galu varomi man niekada nepatiko ir nepatinka. O panašių aukso žodžių, na tūkstančiai jei ne daugiau. Tačiau kaip tai susije su realybe? Na verti mane jaustis „balta varna”, niekada prieš guldamas su savo žmona nesidomėjau ką sako vienokia ar kitokia partija, ar jos lyderiai. Hmmm, dabar galvoju, gal ir yra čia „šuo pakastas”, kad žmonės ėmė klausytis ką partija sako? Na paliepė nedaryti vaikų, nedaro… 🤣
Tik va keistas dalykas, Batka iš visų „rupijų” šaukia ir vilioja lietuvius atvykti investuoti ir t.t., kiek lietuvių ten išvyko?, o kiek išvyko į Airiją, Angliją, Norvegiją ir t.t..?, o kiek atvarė ir gyvena baltarusių Lietuvoje? Taigi keistas tas gyvenimas, a ne? Visi varo kur blogiau, a ne?
Lietuvis – taigi tavo mintis įdomi, žiūrim ką turim:
Gyventojų skaičiaus mažėjimas
Oficialiais Baltarusijos statistikos komiteto („Belstat“) duomenimis, šalies gyventojų skaičius nukrito žemiau 10 milijonų ribos (pikas buvo pasiektas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje – apie 10,2 mln.) ir toliau sparčiai mažėja:
2026 m. pradžioje Baltarusijoje gyveno 9 056 080 žmonių.
Vien per praėjusius metus šalis neteko daugiau nei 53 000 gyventojų.
Mirčių skaičius daugiau nei dvigubai viršija gimimų skaičių. Pavyzdžiui, per metus šalyje miršta apie 116 tūkst. žmonių, o gimsta tik apie 54 tūkst. naujagimių.
Gimstamumo rodiklis nukrito iki kritinio lygio – maždaug 1,08 vaiko vienai moteriai
Dėl ankstesnių demografinių duobių ir emigracijos 25–34 metų amžiaus moterų skaičius šalyje per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik ketvirtadaliu (nuo 724 tūkst. iki 551 tūkst.).
Miestų ir regionų tuštėjimas: Baltarusija yra stipriai urbanizuota šalis – apie 85 % gyventojų gyvena miestuose. Tačiau gyventojų skaičius auga tik sostinėje Minske, tuo tarpu kiti didieji pramoniniai miestai (Orša, Soligorskas, Svetlahorskas) ir kaimo vietovės dėl centralizuotos ekonomikos bei perspektyvų stokos sparčiai praranda žmones.
Taigi keisti žmonės tie baltarusiai, pas juos taip gerai stabilu, bet jie varo į Lietuvą ar Lenkiją, va galvoju o kokio velnio jie čia varo? Dar keistesnis reikalas, kad jie čia atvare nori pasilikti, na daugybe jų esu pakalbinęs, o darbininkai tikrai geri.
Yra tie žmonės kurie vaikų neturi, jie turi nemažai panašumų. Yra žmonės kurie vaikų turi ir tikrai ne po 0,99 vaiko šeimai ir šie žmonės turi panašumų. Pamėginkit suvokti kokių, nes kadaise jau metas nustoti plakti visus ton pačion krūvon ir žiūrėti tik į bendrą statistiką. Aš sakau, kad bendra statistika šlamštas. Jokių bėdų nematau, tauta neišmiršta ir nors jūs man velnią raguotą į dantis aš pasilieku prie savo nuomonės-jokiu išmirimu ir nekvepia. Beje, gal kas galėtų paaiškinti kodėl tas gyventojų skaičius būtinai turėtų didėti? Arba pasilikti nekintantis? Pavyzdžiui, Kazachstane gyventojų tankumas 7 žmonės/km2. Jiems lyg ir gerai.
Tikrai taip, pilnai sutinku, per paskutinius 200 metų žmonių tapo 4 kart daugiau, tad net jei per kokius 100 metų ir sumažėtų dvigubai visvien būtų teigemas rodiklis. Beje lietuvių jei imti su diaspora tai 4,5 milijono, apie kokį čia tautos išmirimą kalbama, tuo tarpu 15a. mūsų buvo 1,5 milijono, na bet dagyvenome, neismireme.
Tie kas gimdė-gimdys ir jų vaikai bei anūkai taip pat. Todėl, kad jie žino kodėl ir dar jie žino kada su tuo nepersistengti, o kada pasistengti stipriau ir šiaip jie daug ką teisingai supranta nes tokiose šeimose teisingas supratimas perduodamas iš kartos į kartą. Tokių žmonių visada buvo ir visada bus ir tik dėl jų dar laikosi tie kurie leidžiasi nešami išorinių srovių, tik dėl jų vis dar gyvuoja tą „išmirštanti” tauta. Susirūpinę tautos išmirimu galėtų pasidomėti ne tik „sąlygomis” kas, iš esmės, reiškia pinigų atėmimą iš vienų ir atidavimą kitiems (gimdymas už pinigus), tačiau galėtų pasidomėti kiek spermos likę pas dabartinius vyrus. Statistika nedžiuginanti. Galimas dalykas pas kai kuriuos iš čia rašančiųjų jau nebetrykšta fontanai.
Teisingai rašai Gintautai.
Diaspora negimdo ir nedirba Lietuvoje. Beje, ar žinote, kad Lietuvoje jau 200K imigrantų gyvena – va jie pakeis lietuvius, nes gimdys čia – teisingai, Lietuva kaip geografinis vienetas išliks, be be lietuvių ir be lietuvių kalbos, nes migrantams ji bus nereikalinga.
Jeigu jus tas tenkina – tai sėkmės – nesuprantu, kokiu reikia būti atsilupėliu, kad nedraugauti su paprasta gimstamumo ir mirčių aritmetika, kurią vaikai jau 5-oje klasėje moka ir supranta reikšmės.
Algis, jei tikėti genetiniais tyrimais tai turime skandinavų rusų ir dar velniai žino kokių genų, abejoju ar yra kokia nors 100% gryna tauta. Ir kas yra gryna? O 200k jei jie atvarė dirbti gyventi, tai tik pliusas kraują pamaišyti, gražesni vaikai gims. Lietuviai niekada nebuvo uždaryta tauta, zenijomes su lenkais, rusais, baltarusiais ir t.t.., kur čia bėda?
Su pirma žmona susilaukiau 2vaikų. Ji jauna mirė. Praėjo keliolika metų, vedžiau vėl, dar 2 vaikai. Tai mano vaikai 4. Bet kiekviena pagimdė po 2. Nežinau, kaip toje statistikoje atrodau. Bet man ir gana.
Labai gerai atrodai, tu turtingas, tikra to žodžio prasme.
Ir dar nepaisant tavo tragedijos su pirma žmona, užjaučiu, tu nepalūžai, tu gyveni toliau.
Statistika ir jos logika. Na jei pagal pateikiamą demografijos statistika ir jos skaičiavimo logiką galima būtų teigti statistiškai ežys ir gyvatė, tai du metrai spygliuotos vielos arba aš mėgstu mėsą, o kaimynas mėgsta kopūstus, išeitų mes valgome balandėlius.
O va dabar žiūrime į tikrus skaičius, vaikus gimdo tik gimdyti galinčios vaisingo amžiaus moterys, Lietuvoje, tai 15-49 metai, na taip 15 ir 49 nelabai realu, bet tokia ta statistika, o jų kurios dabar gali gimdyti ir gimdo patenkančios į šia grupę yra nedaug. Taip buvo todėl, kad į gimdymo amžių įstojo ta karta, kuri gimė pačiame praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio (1990–1995 m.) demografiniame dugne. Jų fiziškai tiesiog buvo mažiau.
Mažesnė „gimdytojų“ bazė: Šiuo metu (2026 m.) aktyviausiame gimdymo amžiuje (25–34 metai) yra moterys, gimusios maždaug 1992–2001 metais. Tai buvo pats didžiausias ekonominio chaoso, nedarbo ir masinės emigracijos laikotarpis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Jų tiesiog gimė labai mažai.
Gryna matematika: populiacijoje fiziškai yra 30 % mažiau vaisingo amžiaus moterų nei buvo prieš dvidešimt metų, tai net jei jos visos gimdys idealiai ir sveikai, bendras šalyje gimusių kūdikių skaičius vis tiek bus mažesnis.
Demografija yra normali: Lietuvos moterų „gimdymo variklis“ nėra sugedęs. Tos moterys, kurios sukuria šeimas, gimdo, o tos, kurios nusprendžia turėti 3 ar 4 vaikus, puikiai kompensuoja tas, kurios vaikų neturi. Visuomenė funkcionuoja pagal savo vidinį biologinį ir socialinį ritmą.
Gąsdinimai apie „išmirtį“ tėra prastas demografinės matematikos supratimas. Sumažėjęs bendras kūdikių skaičius yra tiesiog aidintis praeities (90-ųjų) demografinės duobės rezultatas, o ne dabartinės kartos fiziologinis ar moralinis krachas. Ši banga praeis, karta pasikeis, ir, kaip sakei, tie, kas gimdo iš idėjos ir meilės, pratęs stipresnę ir atsparesnę tautos dalį.
Štai kur slepiasi pagrindiniai trys statistiniai triukai, kurie sukuria tą išmirimo iliuziją:
„Pensininkų ir kūdikių“ santykio fokusas
Šiandien Lietuvoje yra labai daug žmonių, gimusių pokario metais (vadinamasis baby boom – apie 1950–1960 m.). Ši karta dabar yra garbaus amžiaus. Natūralu, kad mirštamumo skaičiai šalyje yra dideli, nes turime daug vyresnio amžiaus gyventojų.
Kai visi panikuotojai ir statistai lygina bendrą mirusiųjų skaičių su gimusiųjų skaičiumi, jie rėkia: „Minusas! Išmirtis!“. Bet tai nėra tiesa. Tai tiesiog rodo, kad šiuo metu vyresnės kartos yra skaitlingesnės už jauniausias. Tai ne tautos mirtis, o amžiaus struktūros banga.
Dar rėkiama, kad po šimto metų lietuvių neliks, tačiau praleidžiama svarbios datos:
jeigu mažesnė vaisingo amžiaus moterų karta dabar (arba artimiausioje ateityje) išlaikys stabilų ar net didesnį gimstamumą, o tuo pačiu metu tam tikru momentu sumažės pensininkų skaičius, mes gausime demografinį bumą ir idealų ekonominį langą.
Norint suprasti, kada bus tas momentas, kai pensininkų skaičius natūraliai pasieks žemiausią tašką (palyginti su dirbančiaisiais), reikia pažiūrėti į tas pačias gimstamumo bangas praeityje.
Štai kaip atrodo ta matematinė prognozė:
Kada pensininkų bus mažiausiai?
Didžiausias spaudimas mūsų pensijų sistemai vyksta dabar (2020–2035 m.), nes į pensiją eina pati didžiausia Lietuvos karta – gimę po Antrojo pasaulinio karo (apie 1950–1965 m.). Šis pikas anksčiau ar vėliau praeis.
Pensininkų skaičiaus sumažėjimo (arba santykinio dugno) galime tikėtis maždaug apie 2055–2065 metus.
Kodėl būtent tada? Todėl, kad tuo metu pensinio amžiaus (kuris tikriausiai bus apie 67–70 metų) sulauks žmonės, gimę 1990–2000 metais. O kaip mes jau išsiaiškinome, tai buvo pati mažiausia karta Lietuvos istorijoje (demografinė duobė). Kadangi tos kartos žmonių fiziškai gimė labai mažai, tai po 60-ies metų jų ir į pensiją išeis labai mažai.
Beje dar demografinius rezultatus pagerins ir šiuo metu atvykstantys migrantai, kaip mes varėme svetur, dabar jau po truputį važiuoja pas mus, baltarusiai, rusai, ukrainiečiai ir t.t.. Logiška, kad bus ir mišrių šeimų, kas gerins gimstamumo statistiką. Dar nereikia nurašyti mūsų diasporos, nes jau kelinti metai po truputį anie traukia namo, beje svarbu ne valstybė, o tauta, mes valstybingumą esame 4 kartus praradę, tačiau mūsų stipri dvasiškai tauta, tad ji neišsilakstė ir neišsilakstys, tik nereikia žmones reguliuoti kaip veršiukų fermoje tipo turi būti stabilus prieaugis.
Štai kodėl „demografinė duobė” tai iliuzija.
Tad tikiu, kad mūsų tauta ir šį kartą išlaikys likimo išbandymus ir nesupanikuos.