infa.lt

LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje priėmė valstybinio vizito atvykusį Suomijos Prezidentą Alexanderį Stubbą.

Šis susitikimas žymi ne tik 35-ąsias santykių atkūrimo, bet ir 105-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo metines, pabrėžiant, jog Baltijos jūra šioms tautoms istoriškai tarnauja ne kaip riba, o kaip jungtis.

Vientisa saugumo erdvė ir NATO darbotvarkė

G.Nausėda pažymėjo, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO galutinai suformavo Šiaurės ir Baltijos regioną kaip vientisą saugumo erdvę. Pagrindiniai diskusijų akcentai:

• Atgrasymas ir gynyba: Akcentuotas poreikis stiprinti oro ir raketų gynybą bei kritinės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje, vertinant Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę.
• Pasirengimas Ankarai: Prezidentai koordinavo pozicijas prieš būsimą NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, pabrėždami transatlantinės vienybės ir nuolatinio JAV pajėgų buvimo regione būtinybę.
• Parama Ukrainai: Sutarta, kad visapusiška karinė ir finansinė parama Ukrainai yra būtina sąlyga tvariam Europos saugumui užtikrinti.

Hibridinis atsparumas ir sienų apsauga

Ypatingas vizito dėmesys skiriamas išorės sienų saugumui. Prezidentai lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos objektuose Padvarionyse, kur bus pristatyta moderni stebėjimo ir apsaugos sistema.

Tai ypač aktualu abiem šalims, susiduriančioms su Rusijos vykdomomis hibridinėmis atakomis ir poreikiu griežtai kontroliuoti rytines sienas.

Gynybos pramonė ir strateginė infrastruktūra

Lietuva ir Suomija mato potencialą glaudesniam bendradarbiavimui aukštųjų technologijų srityje:

• Gynybos projektai: Aptarti bendri amunicijos gamybos, dvejopo naudojimo technologijų bei jūrinio saugumo projektai.
• Regioninė jungtis: Pabrėžta strateginė „Rail Baltica“ reikšmė kariniam mobilumui bei būtinybė stiprinti energetinį regiono atsparumą.

Vizito metu prezidentai taip pat atidarys dvišalį verslo forumą, skirtą stiprinti ekonominius ryšius ir tiekimo grandinių stabilumą.