infa.lt

foto: infa.lt / DI

Europos Sąjungoje stiprėja diskusijos dėl 650 mlrd. eurų skolos, susikaupusios per pandemiją, grąžinimo atidėjimo. Nors pagal pirminį planą skolas reikėtų pradėti mokėti 2028 m., grupė lyderių, vadovaujamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siūlo jas „refinansuoti“ (angl. roll over), t.y. persiskolinti iš naujo, praneša „Euractiv“ leidinys

Kas yra „NextGenerationEU“?

Tai 2020 m. Europos Sąjungos sukurta laikinoji ekonomikos gaivinimo programa, kurios bendra vertė siekia apie 800 mlrd. eurų. Tai buvo pirmas kartas ES istorijoje, kai bendrija pati, kaip vientisas subjektas, išėjo į finansų rinkas ir pasiskolino milžiniškas lėšas išleisdama obligacijas.

Šie pinigai šalims narėms dalinami kaip dotacijos ir paskolos, skirtos reformoms bei investicijoms po pandemijos. Tačiau šis „solidarumo fondas“ iš tiesų yra bendra Europos skola, kurios grąžinimo terminas prasideda 2028 m. ir turėtų tęstis iki pat 2058 m., jei šalims nepavyks rasti naujų būdų šiai naštai refinansuoti.

Kas yra refinansavimas ir kokios jo pasekmės?

Suprantamais žodžiais tariant, refinansavimas šiuo atveju reiškia, kad ES negrąžina pasiskolintų pinigų iš savo biudžeto, o skolinasi iš naujo (persiskolina), kad padengtų senąją skolą.

• Palūkanų našta: Užuot mažinus skolą, ji tiesiog perkeliama į ateitį, kartu prisiimant papildomus įsipareigojimus mokėti palūkanas už naujas paskolas.
• Našta ateities kartoms: Diplomatų teigimu, skolos mokėjimo atidėjimas nesukuria papildomų lėšų – jis tiesiog perkelia sąskaitas būsimoms kartoms.
• Ukrainos faktorius: Prie bendros naštos prisideda ir 90 mlrd. eurų parama Ukrainai, kuri teikiama kaip dotacija. Nors oficialiai tikimasi, kad šią sumą padengs Rusijos reparacijos, finansų ekspertai pripažįsta, kad tai mažai tikėtinas scenarijus. Praktiškai ši 90 mlrd. eurų suma papildomai užgula „NextGenerationEU“ fondą, dar labiau komplikuodama jo grąžinimą.

Kodėl Macronas to nori?

Prancūzija ir kitos šalys, susiduriančios su įtemptais deficitiniai nacionaliniais biudžetais, nori atlaisvinti fondo lėšas dabartinėms išlaidoms – gynybai ir konkurencingumo didinimui, užuot kasmet skyrusios apie 24 mlrd. eurų skolos grąžinimui.

„Taupiųjų“ šalių pasipriešinimas

Ne visos ES narės palaiko šią idėją. Nyderlandai ir Vokietija išlieka griežtos pozicijos šalininkais.

• Nyderlandų pozicija: Finansų ministras Eelco Heinenas pabrėžia, kad skolos lygis jau dabar yra per didelis, o naujų skolų prisiėmimas nėra sprendimas.
• Vokietijos veto: Kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) atmeta bet kokią naują ES skolą, vadindamas ją neįsivaizduojama, ir ragina vietoj to peržiūrėti bei karpyti esamą biudžetą.

Ar bus pasiektas „didysis sandoris“?

Nors derybos bus sunkios, ekspertai neatmeta galimybės, kad Vokietija ir Nyderlandai gali nusileisti mainais į nuolaidas kitose srityse, pavyzdžiui, didesnį finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Europos Komisija pripažįsta, kad refinansavimas bus vienas iš esminių derybų elementų.

Šiuo metu skola, turėjusi tapti „naujos kartos“ (Next Generation) tramplynu, rizikuoja tapti jos sunkiausia finansine našta.