infa.lt

Už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas pakvietė ES valstybes nares, regionus, miestus ir suinteresuotąsias šalis prisijungti prie pirmojo istorijoje Europos būsto aljanso (angl. Housing Alliance).

Ši iniciatyva pristatoma kaip atsakas į visą Europą apėmusią būsto prieinamumo krizę.

Pagrindiniai aljanso tikslai ir principai

Bendradarbiavimo platforma: Aljansas veiks kaip centrinė ašis, kurioje nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, jaunimo, nuomininkų bei savininkų atstovai kartu su ES institucijomis ieškos sprendimų būsto iššūkiams spręsti.

• Veiklos pagrindas: Organizacija vadovausis subsidiarumo principu, skaidrumu bei orientacija į turinį, siekdama susieti politinius sprendimus su realia situacija vietose.
• Investicijų koordinavimas: Lygiagrečiai kuriama Paneuropinė būsto investicijų platforma. Jos tikslas – geriau koordinuoti esamas ES, nacionalines ir vietos finansavimo priemones.

Pažymima, kad naujas ES finansavimas nebus kuriamas, tačiau bus siekiama efektyviau naudoti esamus išteklius per mišrųjį finansavimą ir projektų srautų stiprinimą.

Dano Jørgenseno pozicija: Komisaras pabrėžė, kad bendradarbiavimas šiuo metu yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. „Kurdami šį aljansą, galime bendras įžvalgas paversti realiais veiksmais ir padėti užtikrinti galimybę gauti įperkamą ir tvarų būstą visiems Europoje“, – teigė D. Jørgensenas.

Kas „išbrangino“ stogą virš galvos?

Šiandieninis būsto neįperkamumas nėra atsitiktinis rinkos reiškinys – tai ilgametės, kryptingo ir griežtai reglamentuotos ES politikos šalutinis produktas. Kol Briuselis kviečia į „Būsto aljansą“, verta prisiminti esminius faktorius, kurie sistemingai kėlė kainas:

• „Žalieji“ reikalavimai ir A++ standartai: Privalomi energinio naudingumo reikalavimai statybų kaštus išpūtė dešimtimis procentų. Nors siekiama tvarumo, finansinė naštos dalis teko galutiniam vartotojui.
• Sertifikavimo pančiai: Draudimai statyti būstą savarankiškai (ūkio būdu) ir reikalavimas samdyti tik sertifikuotas įmones išstūmė iš rinkos viduriniąją klasę, kuri anksčiau namus statydavosi savo jėgomis.
• Biurokratinis reguliavimas: Draudimai naudoti tradicinius šildymo būdus (pavyzdžiui, malkas) ar net lauko tualetų ribojimai kaimo vietovėse pavertė paprastą gyvenimą prabanga, prieinama tik turintiems dideles pajamas arba paskolas.
• Gamtosaugos paradoksai: Kol smulkiesiems statytojams taikomi drakoniški gamtos apsaugos reikalavimai, pramoninėms statyboms žadama įstatymu leisti naikinti gyvąją gamtą, taip dar labiau monopolizuojant rinką stambiųjų vystytojų naudai.

Šis naujasis Aljansas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą, kurį sukėlė tų pačių institucijų priimtos direktyvos. Klausimas išlieka – ar bus peržiūrėti patys reikalavimai, ar tiesiog bus bandoma „efektyviau koordinuoti“ lėšas, kurių realiai net nėra?