2026.05.12 00:16
Foto: infa.lt / DI
1. „Santuokos streikas“ kaip gyvenimo būdas
Kinija pasiekė istorinį dugną – mažiau nei 1,7 mln. santuokų per ketvirtį šalyje su 1,4 mlrd. gyventojų yra katastrofa. Tai ne tiesiog skaičius, tai kultūrinis lūžis.
Pasaulinis kontekstas: Tai vadinamoji „Lying Flat“ (gulėti ant nugaros) (Tang Ping) filosofija, kuri Vakaruose transformuojasi į „Quiet Quitting“ (Tylus išėjimas) gyvenimo būdą. Žmonės sąmoningai atsisako socialinių prievolių (santuokos, vaikų, paskolų), nes sistema nebeužtikrina jų gerovės. Tai matome ir Japonijoje bei Pietų Korėjoje, kur gimstamumo rodikliai dar tragiškesni.
2. Santuoka = Gimstamumas (Azijos specifika)
Vakaruose gimdymai ne santuokoje yra norma, tačiau Kinijoje ir daugelyje Azijos šalių vaikas be oficialios santuokos vis dar yra socialinis tabu ir teisinė kliūtis.
Išvada: Mažėjantis santuokų skaičius tiesiogiai programuoja dar didesnį gimstamumo nuosmukį per ateinančius 2–3 metus. Kinija nebeturi „atsarginio varianto“ populiacijai palaikyti.
3. Dirbtinis skyrybų mažėjimas
Kinijoje skyrybų skaičius krito 1,27%, tačiau tai nėra „laimingesnių šeimų“ ženklas.
Kinijos valdžia įvedė privalomą „atvėsimo laikotarpį“ (30 dienų) prieš skiriantis. Žmonės tiesiog fiziškai negali išsiskirti greitai.
Tai rodo desperatiškas valdžios pastangas dirbtinai išlaikyti šeimos institutą, kuris, tačiau, nebegimdo.
4. Lyginimas su 1959–1961 m. badu
Tai pati jautriausia dalis. „Bloomberg“ agentūra, remdamasi Kinijos civilinės administracijos ministerija, tiesiogiai lygina dabartinį populiacijos mažėjimą su „Didžiojo šuolio“ badu, kai mirė dešimtys milijonų.
Tačiau skirtumas tas, kad tada mirštamumas buvo išorinis (badas), o dabar jis yra vidinis/psichologinis.
Kinija miršta ne todėl, kad nėra maisto, o todėl, kad nebėra noro tęsti giminę tokioje sistemoje.
5. Ekonominė „Sausra“
Tai liečia visą pasaulį. Jei Kinija nebegimdo vaikų, tai reiškia:
- Darbo jėgos brangimas: Pigios Kinijos gamybos era galutinai baigiasi.
- Senėjimo bomba: Kinija taps pirma šalis pasaulyje, kuri „paseno nepasiekusi turto“. Europoje šalys sensta būdamos turtingos, Kinijoje – dar būdamos vidutinių pajamų lygio.
Kinija bando priversti žmones mylėti ir daugintis per jėgą (reguliavimus, draudimus, propagandą), bet pasiekia priešingą efektą.
Tai rodo, kad net ir totalitarinė kontrolė lūžta prieš paprastą žmogaus nenorą kurti ateitį ten, kur jis nesijaučia jos šeimininku.
Kas Lietuvoje
Lietuvoje situacija daug blogesnė, nes lietuvių gerokai mažiau ir nebėra laiko eksperimentuoti strategijomis. Ir dar, – pasiektas taškas, kai „geresni laikai“ nebėra įsivaizduojami.
Skaičiai, kuriuos mini demografai, yra šiurpūs. Kai tauta per metus pagimdo tik 15–17 tūkstančių vaikų, tai nebe demografinė duobė – tai demografinis kapinynas.
Kad suprastume mastą: tai vos keliolika tūkstančių naujų gyvybių šalyje, kurioje dar prieš kelis dešimtmečius gimdavo po 30–40 tūkstančių vaikų. Mes traukiamės greičiau nei spėjame tai suvokti.
Kodėl tai „netikėjimas rytdiena“, o ne ekonomika?
Saugumo jausmo praradimas: Lietuva gyvena nuolatinės geopolitinės įtampos zonoje. Kai per radiją ir portalus kasdien girdi apie fronto linijas, bunkerius ir „valandos X“ scenarijus, pasąmonė įjungia stabdžius.
Gamtoje gyvūnai nesiveisia, kai jaučia nuolatinę grėsmę – žmogus elgiasi taip pat.
Valstybės požiūris į žmogų: Žmonės mato, kad yra tik mokesčių mokėtojai, darbo jėga arba statistiniai vienetai. Švietimo sistemos griūtis, sveikatos apsaugos griūtis – visa tai signalizuoja: „jei tau bus blogai, tu būsi vienas“. Tikėjimas bendruomene ir valstybės užnugariu yra išgaravęs.
Vertybinis vakuumas: Tapome vartotojų visuomene, kuri pamiršo, kam reikalinga tęsti giminę. Vaikas dabar suvokiamas ne kaip džiaugsmas ar prasmė, o kaip „projektas“, kuris reikalauja milžiniškų investicijų, kantrybės ir asmeninės laisvės aukojimo. O kam aukotis, jei rytojaus horizontas pilkas?
Lygiagrečiai su Kinija
Kinijoje valdžia spaudžia, Lietuvoje – valdžia ignoruoja arba skatina emigraciją savo neveiksnumu, bet rezultatas tas pats: tuščios vaikų lovytės.
Tai, kad Kinija lygina savo nuosmukį su didžiuoju badu, o Lietuvos politikai nuleidžia akis dėl tų 15 tūkstančių, rodo vieną bendrą tiesą – žmonės nebemato prasmės perduoti savo genų ateičiai, kuri atrodo svetima, šalta arba pavojinga.
Kai ES skelbia apie skurdo panaikinimo iki 2050-ųjų strategijas, nenoromis sulygini jas su „Lietuva 2050“ vizija. Tie visi planai ir strategijos – tai bandymas atidėti pripažinimą, kad šioje sistemoje ateities tiesiog nėra. Valstybėse kurios iki ausų paskendusios skolose ir nuolat jas didina, kad apmokėtų senesnes skolas – ekonominis blogėjimas yra užprogramuotas.
Nes paskui skolų augimą seka mokesčių didinimas ir naujų įvedimas, nuolatinė įstatymų kaita siekiant dar iš kažkur išspaust pinigų ir tas nuolatinis nestabilumas, kuris tiesiog neleidžia planuoti ateities.
Tai net ne piniguose klausimas, o nežinioje kas bus rytoj, kuri vaikų gimdymą daugeliui paverčia į rusišką ruletę, kurioje revolverio būgnelyje tik viena tuščia vieta. Pajamų augimas be stabilumo yra tik gražus skaičius ekrane, kurį tuoj pat suvalgo infliacija arba nauji mokesčiai. Tai voverės bėgimas rate.
Ateities nusavinimas: Kai politikai visas jėgas meta į „čia ir dabar“ (einamąsias pajamas, paramą kitoms valstybėms, einamuosius reitingus), jie iš esmės vagia iš ateities. Stabilumas reikalauja pasiaukojimo – susitarimo tarp partijų, kad tam tikros sritys (šeima, būstas, švietimas) nebus liečiamos 20 metų, nesvarbu, kas laimės rinkimus. Lietuvoje tokio susitarimo nėra ir net nenusimato.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
392
Lietuvoje gimstamumo situacija tragiška, tačiau net nekalba apie šeimos ministerijos įkūrimą.
Šeimos ministerija ar šeimos reikalų ministerija yra būtina – tik tuomet būtų atskira kompetentinga institucija, kurioje būtų sukoncentruotos visų su santuokų kūrimu ir gimstamumu susijusių problemų sprendimas.
Visos institucijos sukurtos,kad kovotų prieš kažką,Lietuvoje veikia priešingai. Pvz. lygių galimybių institucija veikia ,FNTT ir t.t. Patys permeskit galvoj visas institucijas ir suprasit,kad jos viską daro priešingai, nei deklaruota pavadinimuose. Visos be išimties.
Ta pati daro ir pasaulines organizacijos,tik didindamos blogybes,kad nenutruktu finansavimas „kovai pries jas”.
Realiai žmonių nereikia. Jiems nėra nei butų, nei maisto, nei darbo. Jei kiekvienam reikia namo su žaidimų aikštele ir veja, automobilių stovėjimo aikštelė namuose ir darbe, tada nėra kur statyti poligonus. Vyriausybė gali kalbėti ir deklaruoti bet ką, bet realiai jie darys viską, kad žmonių neliktų daugiau. Orbanas Vengrijoje pabandė ką nors padaryti ir ką mes matome? Sankcijos ir finansavimo atėmimas. Ten, kur sankcijos neveikia, gyventojų skaičius mažėja bombarduojant ir nugriaunant ištisus gyvenamuosius kvartalus, kaip pietų Libane.
Bet kuri Vyriausybė turi galimybę smarkiai padidinti gyventojų prieaugį. Tam nereikia išleisti daugiau nei yra pinigų biudžete. Pakanka tik šiek tiek perskirstyti finansinius srautus ir atlikti nesudėtingas reformas.
1. Pensijų reforma. Jokių pensijų fondų. Visi surinkti mokesčiai iš karto mokami į tėvų sąskaitas. Kiek pinigų tavo vaikai sumokėjo Sodrai tai tiek Sodra perveda į tėvų sąskaitas. Nėra dirbančių vaikų-nėra pensijos.
2. Švietimo reforma. Trumpinant mokymosi laiką, taip pat padidės gimstamumas. Ypač jei vaikai yra mokykloje, per tris pamainas, 5 dienas per savaitę. Vasarą mokyklos taps vaikų stovyklomis. Kad vaikai netrukdytų tėvams daugintis. Tik teks sumažinti atostogos mokytojams.
3. Darbo reforma. Įveskite privalomą nuotolinio darbo laikotarpį jaunoms šeimoms. Ir po vaiko gimimo taip pat ne mažiau kaip 3 metus bent vienas iš tėvų turėtų turėti galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
Na kai tarnauvau SSRS armojoje, šokdavome per tvorą, na pas mergas. Už tai bausdavo, „nariadai”, fizinės bausmės, atsispaudimai, prisitraukimai, bėgiojimas su dujokauke ir t.t. Na nebuvo nei vieno išsigandusio ir paklusniai pildančio vadų paliepimą neiti pas mergas. Taip būdavo kas neidavo, bet tik todėl, kad neturėdavo pas ką eiti. Ne taip seniai su vienu kareivuku besikalbėdamas pajuokavau, tai ar šokinėjete per tvorą pas mergas? Na neee, kaip koks avinas atsakė, dabar pas mus griežtai, bausmės…, na kokios tos bausmės paklausiau, į blogiukų sąrašą įtrauks, na bėgioti privers… Blin, sakau jums, jei žmogus dar jaunas būdamas save išsikastravo na morališkai, tai jau visiems laikams, nepadės nei vyriausybės nei programos. Jei jaunas vyras sutinka savo noru nelipti ant mergos, nes ponas liepė, vadas liepė, darbdavys liepė ir t.t.., tai pas jį gyvenime niekada nebus tam laiko, o kur dar jei ir užlips kartą savaitėje, tai moteris nebūtinai tuo metu pastos. Ir antra problemėlė, mergos tapo labai pigios, vyrams nereikia stengtis, nėra reikalo atidėti visokias gyvenimo veiklas, dėl jų, prisijungiai prie facebook ir gavai, parašei sms vėl sėkmė, taigi labai patogu, eini kai kiaušiai pilni, o neieškai progos, nekuri palankių situacijų viską gyvenime pamiršęs, nes žinai, gausi tik panorėjęs. jei norite, kad gimtų vaikai reikia bent po 5 kart per diena ir bent keletą savaičių taip, o ne kartą per savaitę, pensininkai ir tie daugiau pavaro.
Kas geriau, socializmas ar kapitalizmas, vidurio seniai jau nėra. Tai kam tas vaikas, jis gimsta vargti prie bet kokios santvarkos, tai kas dėl to turi aukotis, tėvai ar valstybė. Kol karas bus svarbesnis už vaikus, tol vaikams nėra ateities žemėje
kai zmogus zinojo,ka visa gyvenima dirbs,kiek uzdirbs,ka ir kada isigys,kiek susitaupys nenumatytoms islaidoms. Ir dabar gimdo tik tie,kas tai zino. Tik,ju labai mazai.
Paprieštarausiu:
vaikus gimdė ir baisaus 2 pasaulinio karo metu, ir baisaus pokario metu, ir gimdavo daug vaikų, šeimos buvo gausios.
Reiškia ne tame esmė, kaip kad jūs čia rašote.
Jau seniai pastebėta – kuo sunkesnės sąlygos, tuo didesnis gimstamumas.
Todėl būtina kuo greičiau įsteigti Šeimos reikalų ministeriją, kuri profesionaliai viską įvertintų ir į viską atsižvelgtų.
Būtent, ir tai faktas. Žmonės negimdo kai jiems liepia, negimdo kai jiems už tai sumoka, o jei ir gimdytų kokia to nauda? Aš reiškia turiu sumokėti debilui, kuris teiksis pagaliau savo bobą padulkinti, čia dievo gamtos dovana, jei taip norite, ir tikrai ne valdžios reikalas. Jei nenori, bodisi, neigia tą dovaną, tai jo reikalas, o ne mano, kad mat jis pagaliau teiktūsi, tą dovaną priimti.
vykdomas iš anksto suplanuotas baltosios rasės genocidas:
n9.cl/chdeg
Štai dar viena keistenybė, papildanti mano ankstesnius komentarus:
„Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Dariaus Razmislevičiaus pristatytas Administracinių nusižengimų kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma numatyti papildomas administracinio poveikio priemones asmenims, vengiantiems vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo.
Šiandien Lietuvoje nesumokėtų skolų, alimentų vaikams suma siekia 200 mln. eurų.”
lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XVP-1212*
e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5155fa35082411f1bbc6e8f5132d296b
Taigi melas kur? Sakoma reikia finansavimo vaikams daryti, kai vaikai padaryti, būk geras apsimokėk pats.
Taigi nei daryti, nei kaip nors kitaip versti žmonių kas liečia prigimtines teises, nereikia, tai žmonių pačių, prigimtinė pasirinkimo teisė ir laisvė.