infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Mes kovojame su klimatu – ar su tiesa?

I. Įvadas

Klimato mokslas gali būti teisus. Ir tuo pat metu tapti didžiausiu šimtmečio marketingo projektu. Šie du teiginiai neprieštarauja vienas kitam – ir būtent tai turėtų mus labiausiai neraminti.

Žemės klimatas visada kito. Ledynmečiai, atšilimo periodai, katastrofos ir atgimimai – visa tai įvyko dar prieš žmogui išmokstant kūrenti ugnį. Tai ne hipotezė – tai geologinė istorija, užrašyta uolienose, ledynuose, jūrų dugne.

Tačiau šiandien pasaulis išleidžia trilijonus dolerių kovai su klimato kaita kaip žmogaus veiklos pasekmė. Politikai priima sprendimus. Pramonė persitvarko. Šalys varžosi dėl kvotų. Ir visame šiame judėjime yra vienas klausimas, kurio niekas garsiai neužduoda: ar galėjo priežastingumas būti supainiotas su koreliacija?

Tai ne klimato kaitos neigimas. Tai mokslo sąžiningumo klausimas.

II. Mokslas: kas iš tikrųjų žinoma

Prieš kalbant apie naratyvą, reikia kalbėti apie faktus. O faktai yra sudėtingesni nei bet kuri antraštė gali perteikti.

Žemės klimato istorija yra ilga ir dramatiška. Per pastaruosius 800 000 metų planeta išgyveno bent aštuońis ledynmečius ir tiek pat atšilimo periodų – ir visa tai be žmogaus įsikišimo. Temperatūra kilo ir krito dėl Žemės orbitos pokyčių, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių veiklos ir vandenyno srovių. Tai vadinamieji Milankovičiaus ciklai – moksliškai dokumentuoti, neginčijami.

Šiandien tikrai šyla. Duomenys patikimi, matavimai nepriekaištingi. Bet čia prasideda klausimas, kurio mokslinis atsakymas nėra toks vienareikšmis kaip dažnai teigiama: kiek iš šio šiltėjimo yra natūralus ciklas, ir kiek – žmogaus veiklos rezultatas?

Žmogus tikrai teršia. Kasmet į atmosferą išmetama apie 37 milijardus tonų CO₂ – tai matuojama, tai realu. Tačiau koreliacija nėra tas pats, kas priežastingumas. Tai pirmasis ir svarbiausias mokslo principas. Faktas, kad CO₂ koncentracija ir temperatūra kyla vienu metu, dar neįrodo, kad vienas sukelia kitą – ypač, kai geologiniai duomenys rodo, kad istoriškai temperatūra dažnai kildavo pirmiau nei CO₂, o ne atvirkščiai.

Yra ir kitas nutylimas faktas: padidėjęs CO₂ kiekis atmosferoje skatina augalų augimą. Palydoviniai duomenys rodo, kad per pastaruosius dešimtmečius Žemė žalėja – tai vadinamas žalinimo efektas, dokumentuotas ir moksliškai patvirtintas. Tačiau šis faktas retai pasiekia viešą erdvę. Kodėl? Nes jis netinka naratyvui.

2021 metais mokslininkai Roger Pielke Jr. ir Justin Ritchie žurnale „Issues in Science and Technology“ paskelbė straipsnį, sukrėtusį klimato mokslo bendruomenę. Jų teiginys buvo paprastas ir griaunantis: klimato scenarijai prarado ryšį su realybe.

Konkrečiai – aukštų emisijų scenarijus RCP8.5, kurį mokslininkų bendruomenė sukūrė kaip ekstremaliausią „blogiausio atvejo“ modelį, pamažu virto „įprastos veiklos scenarijumi“ –  tarsi tai būtų numatytasis kelias, jei žmonija nieko nedarys.

Tai nebuvo tiesa. Ir daugelis mokslininkų tai žinojo.

Trys žymūs klimatologai – Chris Field, Marcia McNutt, Kate Marvel ir Gavin Schmidt – atsakė į šią kritiką. Ir jų atsakymuose slypi kažkas įdomaus: visi iš dalies sutiko, kad RCP8.5 buvo neteisingai vadinamas „įprastos veiklos scenarijumi“.

Ginčas liko tik dėl to, ar tai buvo mokslinės etikos pažidimas, ar tiesiog terminologijos netikslumai. Tačiau kai mokslinė bendruomenė ginčijasi dėl terminologijos, o trilijonai dolerių juda remiantis tais terminais – tai nebėra akademinis klausimas.

III. Mechanizmas: kaip naratyvas buvo sukurtas

Mokslo žodis retai tiesiogiai pasiekia visuomenę originaliu pavidalu. Tarp laboratorijos ir skaitytojo yra ilga grandinė – žurnalai, žiniasklaida, politikai, lobistai, institucijos. Ir kiekviename grandinės žingsnyje informacija gali būti supaprastinta, pabrėžta, o kartais – ir iškraipyta.

Tai ne sąmokslas. Tai sistema.

Mokslininkas atlieka tyrimą ir publikuoja rezultatus. Jis naudoja RCP8.5 scenarijų – ne todėl, kad mano, jog tai tikėtinas ateities kelias, o todėl, kad ekstremalus scenarijus leidžia geriau pamatyti klimato sistemos ribas ir reakcijas. Tai moksliškai teisėta. Tačiau vėliau tyrimo duomenys patenka į žiniasklaidą.

Žurnalistas gauna sudėtingą mokslinį tekstą su keturiais scenarijais, sąlyginėmis išlygomis ir statistinėmis paklaidos ribomis. Jis turi parašyti antraštę per dvidešimt minučių. Antraštė turi būti patraukli. Ir štai – RCP8.5 – ekstremalus scenarijus – tampa „mokslininkai įspėja“. Išlygos dingsta. Sąlyginumas dingsta. Lieka tik baimė.

Politikams reikia pagrindo sprendimams. O mokslas – net ir iškraipytas žiniasklaidos – yra geriausias legitimacijos įrankis, kokį tik galima rasti. „Mokslininkai sako“ – tai galingiausias sakinys politiniame diskurse. Niekas neklausia, kurie mokslininkai, kokiomis sąlygomis, su kokiomis išlygomis.

Finansavimas teka ten, kur naratyvas stipriausias. Mokslininkas, kuris tyrinėja CO₂ žalinimo efektą arba Saulės aktyvumo įtaką klimatui, gauna mažiau finansavimo nei tas, kuris tiria katastrofiškus scenarijus. Ne todėl, kad jo tyrimai mažiau vertingi – o todėl, kad jie mažiau naudingi naratyvui.

Mokslininkai, kurie kelia nepatogius klausimus – kaip Pielke – yra marginalizuojami. Ne atvirai cenzūruojami, bet nutildomi subtiliau: jų tyrimai negauna finansavimo, jų pozicijos neįtraukiamos į pagrindines ataskaitas, o jie patys apklijuojami etiketėmis kaip „klimato skeptikai“ – net jei jie pilnai pripažįsta klimato kaitą ir tik kvestionuoja scenarijaus tikslumą.

Kate Marvel savo atsakyme netgi užsimena, kad Pielke’o kritiką naudoja grupės, norinčios diskredituoti visą klimato mokslą. Tai įdomi argumentacija – nes ji iš esmės sako: „tu gali būti teisus, bet tavo tiesa naudinga blogiems žmonėms, todėl geriau tylėk.“ Tai jau ne mokslas. Tai politika.

IV. Naudos gavėjai: kas ir kaip uždirba

Kai pajuda tokio masto pinigų masė – o kalbame apie trilijonus dolerių pasaulio mastu – visada verta užduoti paprastą klausimą: kam tai naudinga?

Kinija – žaliojo paradokso čempionė

Kinija išskiria į aplinką daugiausiai CO₂ pasaulyje – ji sudaro apie 30 procentų visų pasaulinių emisijų. Tuo pat metu ji yra didžiausia Saulės plokščių, vėjo turbinų ir elektromobilių gamintoja pasaulyje. Klimato naratyvas Kinijai yra tobulas verslo modelis. Vakarų šalys investuoja milijardus į žaliąją transformaciją – o ta transformacija dažnai reiškia kiniškas technologijas.

Tuo tarpu pati Kinija namuose stato naujas anglių jėgaines ir į tarptautinius klimato susitarimus žiūri pro pirštus. Taisyklės galioja kitiems.

Tarptautinės institucijos – biurokratijos mašina

Klimato naratyvas pagimdė milžinišką institutinę ekosistemą. IPCC, JT klimato konferencijos, Žaliasis klimato fondas, dešimtys regioninių ir nacionalinių agentūrų – visa tai reikalauja finansavimo ir egzistuoja tol, kol egzistuoja naratyvas. Sistema sukuria savo logiką: institucija, kuri pripažintų, kad problema mažesnė nei manyta, rizikuoja savo egzistencija.

Žalioji pramonė – nauja nafta

Atsinaujinančios energetikos sektorius šiandien yra viena sparčiausiai augančių pramonės šakų pasaulyje. Jos interesas paprastas – kuo baisesnis klimato scenarijus, tuo didesnė paklausa jų produktams. Tai klasikinis marketingo modelis: sukurk paklausą, pasiūlyk produktą. Skirtumas tik tas, kad paklausa čia kuriama ne reklama, o baime.

Besivystančios šalys – didžiosios pralaimėtojos

Besivystančios šalys Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje turi vieną kelią į ekonominę pažangą – savo gamtinių išteklių eksploatavimą. Tačiau klimato naratyvas blokuoja savos pramonės kūrimo kelią. Tarptautinės finansų institucijos atsisako finansuoti iškastinio kuro projektus. Kvotos ir apribojimai užrakina šias šalis skurde – tuo metu kai Vakarų šalys jau spėjo pramoniniu būdu išsivystyti būtent tų pačių išteklių pagalba. Tai yra giliai neteisinga.

Gimstamumas – subtiliausias frontas

CO₂ pėdsako koncepcija – idėja, kad kiekvienas žmogus savo egzistavimu ir veikla palieka žymę planetai – netiesiogiai kelia klausimą: ar mažiau žmonių reiškia mažesnę žalą? Šis klausimas retai užduodamas tiesiogiai, bet slypi daugelyje klimato diskusijų apie vartojimą, gyvenimo būdą, šeimos dydį.

Tyrimai rodo, kad klimato kaitos nerimas yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką jaunų žmonių sprendimams dėl vaikų. Tai galbūt pats subtiliausias ir pats pavojingiausias naratyvo aspektas.

V. Išvada: ar mes kovojame su klimatu – ar su tiesa?

Grįžkime prie pradžios. Klimato mokslas gali būti teisus. Žemė šyla. Žmogus teršia. Tai faktai.

Tačiau faktas ir naratyvas – tai du skirtingi dalykai. Kai ekstremalus scenarijus tampa norma – tai ne mokslo klaida. Tai pasirinkimas. Kai nutylimi faktai apie CO₂ žalinimo efektą, apie natūralius klimato ciklus, apie Saulės aktyvumo įtaką – tai ne neišmanymas. Tai filtras. Kai mokslininkas, keliantis nepatogius klausimus, apklijuojamas etiketėmis kaip „skeptikas“ – tai ne akademinė diskusija. Tai kontrolė.

Klimato naratyvas, teigiаntis kad žmogaus veikla yra pagrindinė klimato kaitos priežastis, yra koalicinis projektas. Jame dalyvauja mokslininkai – dalis nuoširdžiai, dalis pagal užsakymą. Jame dalyvauja institucijos – susikürusios aplink naratyvą ir priklausomos nuo jo išlikimo.

Jame dalyvauja valstybės – kiekviena su savo strateginiu interesu. Jame dalyvauja pramonė – naujoji žalioji ekonomika, kurios paklausa kuriama baime.

Nebūtinai kiekvienas iš jų meluoja. Bet visi jie kalba tik tą dalį tiesos, kuri jiems naudinga.

Žemės klimatas kito milijardus metų be žmogaus. Jis keisis toliau – su žmogumi ar be jo. Natūralūs ciklai nesustoja todėl, kad mes pasirašome susitarimus. Saulė nesumažina aktyvumo todėl, kad mes mokame anglių mokestį. Ugnikalniai neklausia leidimo.

Besivystančios šalys liks užrakintos skurde – vardan klimato kaitos, kurią sukėlė ne jos. Jaunos šeimos abejos, ar turėti vaikų – vardan planetos, kuri gyvavo milijardus metų ir išgyvens dar tiek pat. Mokslininkai, turintys nepatogius duomenis, liks negirdimi – vardan naratyvo, kuriam jų tiesa netinka.

Klausimas nėra „ar klimatas keičiasi“. Jis keičiasi – visada keitėsi.

Klausimas yra kitas: ar mes sau leidžiame žinoti visą tiesą? Ar esame pasiruošę išgirsti ir tuos mokslininkus, kurių duomenys netinka marketingui? Ar esame pasiruošę skirti faktą nuo naratyvo – net kai naratyvas yra patogus, gražus ir apsuptas gerų ketinimų?

Nes mokslas, tarnaujantis naratyvui, nustoja būti mokslu.

Klimatas išgyvens. Klausimas – ar išgyvens tiesa.

Klaudija
infa.lt