infa.lt

Nešiojamas metano reduktorius karvėms. Nuotrauka: Zelp

Lietuvos Seimas žengė pragmatišką, bet fizikos dėsniams prieštaraujantį žingsnį – administraciniu sprendimu nuspręsta dirbtinai „padvigubinti“ ir „patrigubinti“ biokuro energetinę vertę.

Seimui pritarus Ekonomikos komiteto siūlymui, biometanas Lietuvoje nuo šiol bus vertinamas ne pagal tai, kiek energijos jis išskiria degdamas, o pagal tai, kiek naudos jis duoda valstybės ataskaitoms.

Fizika prieš buhalteriją

2026 m. įsigaliosiantis reglamentavimas numato, kad iš žemės ūkio atliekų (mėšlo ir srutų) pagaminto biometano energinė vertė bus laikoma 3 kartus didesne nei pradinė. Skystiesiems pažangiesiems biodegalams bus taikomas dvigubas koeficientas. Nusipirkai litrą – ataskaitose bus 2 arba trys.

Fziškai dujos nekinta – vienas kubinis metras biometano neišskirs daugiau šilumos ar galios. Tačiau kuro tiekėjų ataskaitose šis kubas bus užrašomas kaip trys. Tai leidžia verslui įvykdyti griežtas ES atsinaujinančios energijos kvotas sunaudojant fiziškai mažiau brangių priedų.

Kodėl prireikė manipuliacijos?

Oficialiai teigiama, kad tai paskatins vietinio biometano vartojimą ir atpigins biometaną galutiniam vartotojui. Tikroji priežastis – kritinis atotrūkis tarp ES reikalavimų ir realių rinkos galimybių. Verslui „žaliojo komponento“ prievolė yra brangi našta, kurią jie perkelia ant vartotojų pečių. Įteisinus multiplikatorių, sukuriamas dvigubas efektas:

• Santykinis atpigimas: Tiekėjams reikia pirkti mažiau brangių biodujų ir mažiau maišyti jų į degalus, tad degalai atpigs, o popieriuje bus pasiekti 2030-iesiems nustatyti tikslai.
• Statistinis šuolis: Lietuva galės raportuoti Briuseliui apie sparčią transporto sektoriaus „dekarbonizaciją“, nors realiai iškastinio kuro dalis mišinyje mažės gerokai lėčiau (arba nemažės visai), nei rodys skaičiai.

Žemės ūkio interesai

Pataisų iniciatorius Saulius Bucevičius pabrėžia, kad tai padės efektyviai išnaudoti žemės ūkyje susidarantį mėšlą ir srutas ir skatinti biometano gamybą bei darbo vietų kūrimą. Iš tiesų viskas vyks visiškai priešingai – gamintojų interesai čia nustumiami į šoną:

Užuot kūręs realią paklausą vietiniam biometanui, Seimas įteisino mechanizmą, kuris faktiškai susiaurina rinką. Vienu rankos paspaudimu biometano gamintojams buvo pakišta koja: jų produkcija tapo triskart „vertingesnė“ ataskaitose, vadinasi, fiziškai jos reikės triskart mažiau. O kadangi ji brangesnė už iškastines dujas – dėl jos atsisakymo laimės pardavėjai ir vairuotojai.

• Paklausos lubos: Valstybė nustato „lubas“ (kvotas), kiek biokuro privalo būti rinkoje. Jei vienas litras dabar skaitomas už tris, tai tos lubos pasiekiamos triskart greičiau ir su triskart mažesniu realaus produkto kiekiu.
• Investicinis peilis: Tai nuostoliai gamintojams. Jie investavo milijonus tikėdamiesi, kad didėjant kvotoms, paklausa augs. O Seimas sako: „Mums nebereikia jūsų fizinių dujų, mums užtenka jūsų dujų kvapo, padauginto iš trijų“.
• Pliusai vartotojams: Sumažėjus santykinei daliai biometano automobilių kure – degalai santykinai atpigs, nes sumažės litre kuro esanti brangesnė biometano dalis.

Energetikos ministerijos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos duomenmiis, šiuo metu yra eksportuojama 50 – 60 proc. Lietuvoje pagaminto biometano. Esant tokiai politikai galima laukti, jog eksporto dalis augs.

Lietuva pasirinko kelią, kuriame energetinė nepriklausomybė ir žaliasis kursas įgyvendinami ne technologiniu lūžiu, o kūrybiška apskaita. Vartotojams tai gali reikšti stabilesnes kainas degalinėse, tačiau ekologiniu požiūriu tai – tik sėkmingas manipuliavimas statistika.

Galbūt tai liudija, kad politikai mokosi gyventi tikrovėje, o ne žaliojo kurso“ iliuzijose?

Telieka paskutinis nenumatytas klausimas kaip į tokius „žaliojo kurso“ pasiekimus pažiūrės ES. Gali būti jog ten bus sumąstyta, jog trigubas „rodiklių padidinimas“ yra direktyvų pažeidimas, o tada rodiklius teks grąžinti iki realaus dydžio (padalinus iš 3), ir, atitinkamai, mokant baudas už neįvykdytus normatyvus.