infa.lt

JAV oficialiai pradėjo didelio masto savo pajėgų išvedimą iš Vokietijos poligono – namo grįš apie 5 tūkst. karių, praneša vokiečių leidinys „Bild“.

Kaip paaiškėjo, didžiausias dėmesys bus skiriamas „Stryker“ brigadai, dislokuotai Vokietijos mieste Vilzeke.

Pentagono spaudos sekretorius Šonas Parnelis patvirtino šiuos planus, pažymėdamas, kad karių ir jų šeimų perkėlimo procesą planuojama užbaigti per 6–12 mėnesių. Nors bazė nebus uždaryta pilai, joje dislokuotų karių skaičius sumažės iki 5–8 tūkstančių žmonių.

Šiuo metu Vokietijoje yra apie 40 tūkst. amerikiečių karių. Tačiau didžioji jų dalis sutelkta būtent šiame regione: 16 tūkst. Grafenvere ir 10 tūkst. Vilzeke. Kartu su šeimomis tai sudaro milžinišką bendruomenę, kurią sudaro daugiau nei 30 tūkst. žmonių, rašo žiniasklaida.

Vietos valdžiai šis sprendimas tapo tikru šoku. Vilzeko meras Torstenas Gredleris atvirai pareiškė, kad „toks žingsnis bus rimtas smūgis miestui, kuriame gyvena 6,5 tūkst. žmonių“.

Jo teigimu, amerikiečių pinigai yra šio Bavarijos kampelio ekonomikos pagrindas.

Tačiau pasekmės bus kur kas platesnės nei finansinės. Pasak leidinio šaltinių JAV, pilotų, tankistų ir ginklininkų išvykimas iš esmės „apnuogina“ NATO rytinį sparną.

Žiniasklaida primena, kad toks radikalus žingsnis žengtas dėl asmeninio valstybių vadovų konflikto. Donaldas Trampas (Donald Trump) supyko dėl kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) žodžių. Pastarasis anksčiau viešai pareiškė, kad „Iranas „pažemino Jungtines Valstijas“ derybose dėl konflikto užbaigimo“.

Pats Frydrichas Mercas bando neigti, kad sprendimas dėl karių išvedimo susijęs būtent su jo liežuvio nelaikymu.

Sekmadienį jis stengėsi sumenkinti ginčo esmę, ypač JAV kariuomenės išvedimo grėsmę, įvardydamas jį kaip ilgalaikio karinio planavimo dalį, o ne sužadintą staigaus konflikto.

JAV pajėgų perkėlimas

Lenkija neatmeta galimybės savo teritorijoje dislokuoti amerikiečių karius, kurie bus išvesti iš Vokietijos.

Pasak Lenkijos gynybos ministro pavaduotojo, Varšuva derasi su JAV dėl karinio buvimo regione stiprinimo. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad kalbama būtent apie šių dalinių perkėlimą.

„The Times“ vertinimu, pagrindinė grėsmė yra ne pats sumažinimo faktas, o galimas Rusijos sulaikymo susilpnėjimas ir NATO vidaus skilimo rizika. Analitikai įspėja, kad JAV karinio buvimo sumažinimas gali sumažinti saugumo lygį Europoje, atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą. Taip pat pabrėžiama, kad JAV sąjungininkai yra susirūpinę dėl tokių sprendimų nenuspėjamumo ir jų įtakos jėgų pusiausvyrai regione.