infa.lt

Kinijos prezidentas, Xi Jinpingas
Foto: SUO TAKEKUMA / Pool / Reuters

Kinijos komercijos ministerija paskelbė 2026 m. biuletenį Nr. 21, kuriuo oficialiai uždraudė penkioms didelėms šalies įmonėms laikytis JAV įvestų sankcijų, susijusių su prekyba Irano nafta.

Šis žingsnis grindžiamas Kinijos Nacionalinio saugumo, Užsienio santykių bei eksteritorinių užsienio sankcijų blokavimo įstatymais.

Prekyba Irano nafta

Taikinys – 5 įmonės: JAV įtraukė į „Specialiai nurodytų asmenų sąrašą“ (SDN) ir įšaldė turtą tokioms milžinėms kaip „Hengli Petrochemical (Dalian)“, „Shandong Shouguang Luqing Petrochemical“, „Shandong Jincheng Petrochemical Group“, „Hebei Xinhai Chemical Group“ ir „Shandong Shengxing Chemical“.

Blokavimo mechanizmas: Pekinas atliko „išsamų vertinimą“ ir patvirtino, kad JAV taikomos priemonės yra „netinkamas eksteritorinis užsienio įstatymų taikymas“.

Draudimas laikytis sankcijų: Ministerija nurodė, kad šios priemonės neturi būti pripažįstamos, vykdomos ar jų laikomasi. Tai liečia JAV vykdomuosius įsakymus Nr. 13902 ir Nr. 13846.

Tikslas: Šiuo įsakymu siekiama ginti Kinijos suverenitetą, saugumą ir plėtros interesus bei apsaugoti šalies piliečių ir juridinių asmenų teises.

Ekonominis karas

Tai atviras ekonominis karas. Pekinas nebesiteisina – jie tiesiog įjungia teisinį skydą, kuris pastato Kinijos įmones į nepatogią padėtį tarp JAV dolerio sistemos ir Kinijos įstatymų.

Jei Trampas Europą melžia per tarifus, tai Kinija tiesiog „užrakina duris“ bet kokiems JAV bandymams diktuoti, su kuo jai prekiauti.

Jei per ankstesnius JAV bandymus prispausti Kiniją muitais Donaldas Trampas (Donald Trump) buvo priverstas atsitraukti (nes Kinija užblokavo retųjų Žemės metalų tiekimą), tai dabartinis sankcijų karas gali pasirodyti kur kas labiau svarbus simboliškai, nes pademonstruos kuri gi ekonominė galia realiai stipresnė.