infa.lt

NATO generalinis sekretorius, Markas Rutte
Foto: Yves Herman / Reuters

Nepaisant aštrios Donaldo Trampo (Donald Trump) retorikos, oficialiuose NATO koridoriuose klausimas dėl JAV karių išvedimo iš Vokietijos net nebuvo paliestas, rašo „The Telegraph“ leidinys.

Aljanso partneriai į JAV prezidento žodžius žiūri su tam tikra skepticizmo doze, būdinga tiems, kurie šį „filmą“ mato nebe pirmą kartą.

Pagrindinės detalės iš „The Telegraph“ šaltinių:

Nėra oficialių diskusijų: Nei JAV, nei Vokietijos atstovai NATO būstinėje nepradėjo jokių oficialių pokalbių apie pajėgų perdislokavimą.

Procedūrinė siena: Bet koks karių išvedimas privalo būti iš anksto suderintas tiesiogiai tarp Vašingtono ir Berlyno, o tik tada pasiekti Aljanso darbotvarkę.

Logistinė aklavietė: JAV susiduria su esmine problema – nėra kur dėti 35 000 karių. Nors kaip galimos vietos minimos Grenlandija, Rumunija ar Artimieji Rytai, tai sukeltų milžiniškų infrastruktūros ir strategijos iššūkių, nekalbant apie pinigines sumas.

„Sutrikusi skaičiuotė“: Šaltiniai pažymi, kad JAV prezidento grasinimai išvesti karius „iš visur“ tapo tokie dažni, jog Aljansas tiesiog nustojo juos skaičiuoti ir vertinti kaip artimą realybę.

Kontekstas

Grasinimų banga prasidėjo po Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) pareiškimo, kad JAV patyrė „pažeminimą“ Irane ir neturi aiškios išėjimo strategijos. Vokietija tiesiogiai skaičiuoja nuostolius dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio, o tai tik aštrina Berlyno ir Vašingtono santykius.

• Ekonominis smūgis Vokietijai: Merzo pyktis kyla ne iš solidarumo su Iranu, o iš nuostolių skaičių. Hormuzo sąsiaurio uždarymas faktiškai paralyžiavo dalį Vokietijos ekonomikos, kuri priklauso nuo energijos išteklių ir prekybos kelių. Berlynas tiesiogiai kaltina Vašingtoną sukėlus chaosą, už kurį dabar moka Europa.
• Strateginė aklavietė: Kanclerio teiginys, kad JAV „neturi išėjimo strategijos“, yra tiesioginė kritika Trampo „aukšto IQ“ politikai. Tai viešas pripažinimas, kad didžiausia karinė galia pasaulyje įsivėlė į konfliktą, kurio nesugeba užbaigti ir kuris tik didina nestabilumą NATO partneriams.
• Ginklų atsargų badas: Kol JAV grasina trauktis iš Vokietijos, paaiškėjo, kad karas Irane išsiurbė JAV ginklų atsargas tiek, kad net Kongreso patvirtinta parama Ukrainai (PURL iniciatyva) vėluoja, nes Vašingtonas fiziškai nebeturi ko siųsti – viskas nukreipta į Artimuosius Rytus.
• Bazių naudojimo krizė: Priešingai nei Frydrichas Mercas, kuris leidžia naudoti Ramšteino bazę smūgiams Iranui, Ispanija ir Italija uždarė savo oro erdvę ir bazes operacijoms prieš Iraną. Trampo grasinimas išvesti karius yra tiesioginis bandymas nubausti tas šalis, kurios drįsta turėti nepriklausomą užsienio politiką JAV sukelto karo akivaizdoje.