infa.lt

Irano generolas, Kioumars Heydari

Ajatolos Ali Khamenei nužudymas pirmąją karo Irane dieną lėmė naujos tvarkos įsigaliojimą šalyje, kurioje dominuoja Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC), o aukščiausiojo lyderio įpėdinio, Mojtaba Khamenei, vaidmuo apsiriboja tik sprendimų įteisinimu, teigia „Reuters“ agentūra.

Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) perėmė valdžią karo sąlygomis, susilpnindama aukščiausiojo lyderio vaidmenį, rašo agentūra.

Nuo pat įkūrimo 1979 m. pradžios Islamo Respublikos valdžia buvo sukoncentruota aplink aukščiausiąjį lyderį, turintį neginčijamą valdžią, tačiau ajatolos Ali Khamenei nužudymas pirmąją karo dieną lėmė kitokios tvarkos įsigaliojimą, kurioje dominuoja IRGC ir kuriai būdingas autoritetingo lyderio trūkumas.

Po Khamenei nužudymo aukščiausiuoju vadovu buvo paskirtas jo sūnus Mojtaba Khamenei, kurio vaidmuo, tačiau, apsiriboja generolų priimtų sprendimų įteisinimu, o ne savarankiškų įsakymų davimu, agentūrai pasakojo trys šaltiniai.

Pasak Irano pareigūnų ir analitikų, karo laikotarpis sutelkė valdžią siaurame ir griežtame rate, kurį sudaro Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba, aukščiausiojo lyderio kanceliarija ir IRGC. Pastaroji prisiėmė dominuojantį vaidmenį tiek karinėje strategijoje, tiek priimant svarbiausius politinius sprendimus.

„Irano atstovai reaguoja labai lėtai“, – sakė aukštas Pakistano pareigūnas, susipažinęs su Irano ir JAV taikos derybų, kuriose Islamabadas atlieka tarpininko vaidmenį, eiga. „Atrodo, kad nėra vieningos sprendimus priimančios struktūros. Kartais jiems reikia nuo dviejų iki trijų dienų, kad sureaguotų“, – pažymėjo jis.

Analitikų teigimu, susitarimo sudarymą stabdo ne vidaus nesutarimai Teherane, o atotrūkis tarp to, ką Vašingtonas yra pasirengęs pasiūlyti, ir to, ką yra pasirengęs priimti IRGC.

Irano diplomatiniu veidu derybose su Jungtinėmis Valstijomis tapo užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi ir neseniai prie jo prisijungęs parlamento pirmininkas Mohammad Bagher Ghalibaf, tarnavęs Islamo revoliucijos gvardijos korpuse.

Karo metu Galibafas tapo pagrindine jungtimi tarp šalies politinio, karinio ir dvasininkų elito. Tačiau, kaip teigia Pakistano ir du Irano šaltiniai, pagrindine figūra laikomas IRGC vadas Ahmad Vahidi.

Mojtaba Khamenei, sužeistas pirmąją Izraelio ir JAV atakos dieną, kai žuvo jo tėvas, viešumoje nepasirodė ir bendrauja per IRGC padėjėjus arba ribotais garso kanalais, pranešė du šaltiniai iš ajatolos artimiausios aplinkos.

Formaliai jis atstovauja aukščiausiąją valdžią Irane, tačiau, pasak pašnekovų, jis labiau pritaria, nei vadovauja. Tikroji valdžia perėjo į karo laiko vadovybę, kurios centras yra Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba. Savo paskyrimu Mojtaba turi būti dėkingas Islamo revoliucijos gvardijai: ji jį parėmė kaip savo griežtos politikos gynėją.

„Mes perėjome nuo dieviškosios jėgos prie griežtos jėgos“, – pažymėjo buvęs JAV derybininkas Aaronas Davidas Milleris. „Nuo dvasininkų įtakos prie Islamo revoliucijos gvardijos įtakos. Štai kaip valdomas Iranas“, – pridūrė jis.

Balandžio 27 d. Iranas perdavė amerikiečiams pasiūlymą, kuris, pasak aukštų Irano šaltinių, numato ugnies nutraukimą ir padėties Horrmuzo sąsiauryje sureguliavimą, o derybos dėl branduolinės programos atidedamos vėlesniam laikui. Tuo tarpu Vašingtonas reikalauja, kad branduolinis klausimas būtų išspręstas nuo pat pradžių.

„Nė viena iš šalių nenori derėtis“, – paaiškino buvęs JAV diplomatas Alanas Eiras. Jo teigimu, abi šalys mano, kad laikui bėgant galės susilpninti viena kitą: Iranas – pasinaudodamas įtaka Horrmuzo sąsiauryje, o JAV – ekonominiu spaudimu ir blokada.

Eiras pažymėjo, kad šiuo metu nė viena iš šalių negali sau leisti nusileisti: IRGC nenori atrodyti silpna Vašingtono akyse, o prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) patiria rinkimų kampanijos spaudimą. „Bet kuriuo atveju lankstumas bus suvokiamas kaip silpnumas“, – paaiškino jis.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Fox News“ pavadino didžiausia kliūtimi siekiant susitarimo su Iranu „susiskaldžiusią“ šalies vadovybę. Problema ta, kad amerikiečiai derasi su iraniečiais, kurie „vėliau turi derėtis su kitais iraniečiais, kad suprastų, dėl ko patys gali sutikti ir ką gali pasiūlyti“, paaiškino jis.

„Deja, šioje šalyje absoliučią valdžią turi griežtosios linijos šalininkai, turintys apokaliptinę ateities viziją“, – pažymėjo Rubio.