infa.lt

Ilgai lauktas Šveicarijos vyriausybės ir vakcinų gamintojų sutarčių paskelbimas atskleidė, kokių priemonių Šveicarija buvo pasirengusi imtis, kad užsitikrintų greitą prieigą prie COVID-19 vakcinų, rašo šveicarų „SWI“ leidinys.

Praėjusį ketvirtadienį Šveicarijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė neredaguotas sutartis, pasirašytas su dviem COVID-19 vakcinų gamintojais – „Moderna“ ir „Novavax“. Šis žingsnis buvo atsakas į vasario mėnesio teismo sprendimą, kuris po dvejų metų teisinės kovos įpareigojo vyriausybę paskelbti sutartis pagal Informacijos laisvės įstatymą.

Sutarčių paskelbimas tapo reikšminga pergalė skaidrumo labui, po to, kai politikai ir žiniasklaida išreiškė plačiai paplitusį nepasitenkinimą dėl Federalinės visuomenės sveikatos tarnybos (FOPH) atsisakymo jas atskleisti.

Nors FOPH teigė, kad atskleidimas trukdytų Šveicarijos būsimoms deryboms dėl vakcinų, teismas nerado įrodymų, kad sutarčių paskelbimas pakenktų nacionaliniams interesams.

„Paslaptis, apgaubusi FOPH, pagaliau baigėsi“, – rašė „Beobachter“ redaktorius ir žurnalistas Otto Hostettler, kuris buvo ieškovas byloje prieš vyriausybę. Tai vienos iš pirmųjų sutarčių pasaulyje, kurios buvo paskelbtos pilnai, atskleidžiančios kainas ir sąlygas, kurioms Šveicarija, ir tikriausiai kitos turtingos šalys, buvo pasirengusios pritarti, kad užsitikrintų greitą prieigą prie Covid vakcinų.

Kitos Šveicarijos sutartys su vakcinų gamintojais „Pfizer“, „Janssen“, „AstraZeneca“ ir „CureVac“ buvo paskelbtos 2022 m., tačiau jose buvo ištrinta daug informacijos, įskaitant kainas. Vasario mėnesio teismo sprendimai jų neapėmė.

Kiek, kaip ir koks pavojus?

Pagal sutartis Šveicarija sumokėjo apie 1 mlrd. JAV dolerių (apie 920 mln. Šveicarijos frankų 2021 m.) už „Moderna“ ir „Novavax“ Covid-19 vakcinas. Didžioji dalis (980 mln. JAV dolerių) buvo sumokėta „Moderna“ po 32–35 JAV dolerius už dozę ir 40 JAV dolerių už iš anksto užpildytus švirkštus.

„Novavax“ vakcinos, kurias federalinė vyriausybė užsisakė praėjus daugiau nei metams po „Moderna“ – 2021 m. gruodį, – buvo pigesnės. Jos kainavo 22 JAV dolerius už dozę, iš viso apie 22 mln. JAV dolerių už milijoną dozių.

Sutartys su kitomis šalimis yra tik iš dalies viešos, todėl sunku jas palyginti. „Hostettler“ pranešė, kad Vokietijos vyriausybė už „Moderna“ vakciną sumokėjo 32 JAV dolerius už dozę. Kitos Europos šalys už tą pačią vakciną sumokėjo šiek tiek mažiau, o JAV – apie pusę tos sumos.

„Moderna“ dokumentuose teigiama, kad FOPH pasiūlyta kaina buvo „tokia pat palanki kaip kaina“, pasiūlyta kitoms šalims, kurios 2020 m. vasarą pasirašė sutartis su „Moderna“.

2020 m. rugpjūčio 5 d. Šveicarija užsakė pirmąsias 4,5 mln. vakcinos dozių iš „Moderna“ – beveik šešis mėnesius prieš tai, kai ją patvirtino Šveicarijos vaistų reguliavimo institucija. Be to, Šveicarija buvo pasirengusi sumokėti didelę sumą iš anksto, kad patektų į „prioritetinio tiekimo“ sąrašą. Tai leido jai atsidurti eilės priekyje kartu su grupe šalių (išskyrus JAV), kurios pasirašė sutartis anksčiau.

Iki pandemijos pabaigos Šveicarija buvo įsigijusi 31 mln. tuomet naujoviškų mRNA vakcinų dozių. Iš viso Šveicarija užsakė 61 mln. dozių iš šešių vakcinų gamintojų, turėdama tik 9 mln. gyventojų. Tai gerokai viršijo galutinį panaudotų dozių skaičių. Šveicarijoje buvo suleista apie 17 mln. vakcinos dozių, o 8 mln. buvo padovanota kitoms šalims.

Sutartis rodo, kad „Moderna“ uždraudė Šveicarijai perparduoti ar perduoti vakcinas už savo teritorijos ribų. Parlamento komitetas nustatė, kad Šveicarija pasibaigus galiojimui sunaikino 18,6 mln. „Covid-19“ vakcinos dozių. Tai reiškia, kad apie 60% dozių, už kurias sumokėjo vyriausybė (mokesčių mokėtojai), niekada nebuvo panaudotos nei šalyje, nei užsienyje.

Šveicarija taip pat sutiko apriboti gamintojų atsakomybę žalos atveju. Sutartyse nurodyta, kad „Moderna“ būtų atsakinga tik tyčinio veiksmo, neatsargumo ar gamybos defektų atvejais. Dėl visų kitų rizikų – ypač retų šalutinių poveikių – už galimus reikalavimus dėl žalos atlyginimo būtų atsakinga vyriausybė.

Federalinės sveikatos tarnybos direktorė Anne Lévy savaitgalį duotame interviu gynė vakcinų pirkimo strategiją. „Pandemijos pradžioje konkurencija dėl tiekimo buvo didžiulė“, – sakė A. Lévy leidiniui „SonntagsBlick“. „Nebuvo aišku, kuri įmonė turi geriausias vakcinas – įsivaizduokite, jei būtume pasirinkę netinkamą produktą arba užsisakę per mažai dozių“, – pridūrė ji.

Pasak jos, buvo rizika, kad Šveicarija, kaip maža šalis, taip pat nebūtų galėjusi užsitikrinti vakcinos dozių kiekio.

Net būnant mažai šaliai, Šveicarijai „pavyko anksti įsigyti gerų vakcinų iš įvairių gamintojų reikiamais kiekiais. Tai leido mums suvaldyti pandemiją“, – sakė Lévy.