2026.04.28 19:52
foto: infa.lt / DI
Balsavimas plenariniame posėdyje sudaro prielaidas įtemptoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis
Antradienį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad kitas septynerių metų ES biudžetas būtų 10 procentų didesnis nei siūlė Europos Komisija, o tai reiškia, kad ES išlaidos viršytų 2 trilijonus eurų, praneša „Politico“ leidinys.
Balsuodami Strasbūre, Europos Parlamento nariai pritarė ES biudžeto didinimui, skiriant papildomus 200 mlrd. eurų ūkininkams, regionams ir pramonės konkurencingumui. Didžioji dauguma Europos Parlamento narių pritarė pasiūlymui: 370 balsavo už, 201 – prieš, o 84 susilaikė.
Šis balsavimas sudaro prielaidas įtemptoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis. Tokios valstybės narės kaip Nyderlandai ir Vokietija jau pareiškė norinčios, kad biudžetas būtų mažesnis nei numatyta Komisijos pasiūlyme.
Parlamentas taip pat paragino skirti daugiau lėšų ES programoms ir įvesti naujus, visoje ES taikomus mokesčius internetiniams lošimams, tokiems technologijų gigantams kaip „Amazon“ ir „Google“, bei kriptovaliutų įmonėms.
Komisijos pasiūlyme 2028–2034 m. laikotarpiui numatyta 1,8 trilijono eurų išlaidų tokioms sritims kaip subsidijos ūkininkams, pramonės plėtra ir tarptautinės pagalbos programos. Be to, jame skiriama apie 165 mlrd. eurų bendrai skolai, kuri buvo išleista ES atsigavimo po COVID-19 paketui finansuoti, grąžinti – dėl šios priemonės bendras biudžetas padidėja iki 1,984 trilijono eurų.
Europos Parlamentas ragina padidinti bendrą biudžeto apimtį iki 2 trilijonų eurų, neįskaitant skolų, susidariusių dėl COVID-19, grąžinimo. Tai iš esmės reikštų, kad biudžetas būtų padidintas 10 procentų.
„Manome, kad negalime pasiekti daugiau su mažesnėmis išlaidomis – tai mitas“, – sakė Europos liaudies partijos atstovas Siegfriedas Mureșanas, kuris kartu su Socialistų ir demokratų frakcijos atstove Carla Tavares yra pagrindinis Parlamento derybininkas biudžeto klausimais.
„Politico“ atskira eilute pažymėjo COVID-19 skolą, tačiau praleido 90 mlrd eurų sumą, skiriamą Ukrainai, kuri taip pat gulsis kaip skola ant ES mokesčių mokėtojų pečių.
Išlieka vienintelis klausimas – kokiu būdu tai žadama apmokėti artėjančios krizės sąlygomis.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
106
Kai plika akimi yra matoma, kad ES gyvavimo laikas eina į pabaigą, tai planuot galima visokias utopines programas,nes jų,paprasčiausiai, nereikės įvykdyt. Žodžiu, muilina žmonėms akis ir neraudonuoja. Aišku, pirmiausia nuaus žmonėms paskutines kelnes ir išparduos visus likusius valstybių aktyvus. Taigi, Europa, pagal pragyvenimo lygį, nukris iki Afrikos lygio ar net žemiau.
Manau teisingai pastebėta – masonai krizės akivaizdoje nesvarsto kaip mažinti mokesčius valstybėms, bet dar juos didina. Tikslas manau aiškus – nustekenti ir įstumti į neišbrendamas skolas Tautas ir jų valstybes. Masonai patys pasisavino kovido išmokas, o skolas turi padengti visi paprasti Europos žmonės. Tas pat ir su skola Ukrainai – euromasonai kartu su Zelenskiu išvagia manau ne mažiau kaip 70 procentų Ukrainos paramai skirtų pinigų, o jų įsuktas skolas turės padengti vėlgi paprasti Europos mokesčių mokėtojai.
Visos šios skolos šauniai suplanuotos, jas žmonės turės padengti krizės metu, kuomet tai yra sunkiausia padaryti.
Manau krizės, karai ir sunkmečiai turi būti įvertinami kaip neįveikiamos aplinkybės, kurių metu visų sklolų mokėjimai, tiek bankams, tiek visiems tarptautiniams skolintojams turi būti sustabdyti.
Tuomet masonai greitai pabaigtų krizes.