infa.lt

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) buvo įkurta 1960 m. didžiausių naftą išgaunančių šalių – Irako, Irano, Saudo Arabijos, Kuveito ir Venesuelos – iniciatyva.

Jos įkūrimo priežastis buvo naftos pirkimo kainų sumažinimas vykdomas tarptautinių kompanijų, kontroliavusių didžiąją dalį pasaulinės naftos rinkos (Exxon, Royal Dutch Shell, Texaco, Chevron, Mobil, Gulf Oil ir British Petroleum).

Dėl to naftą gaminančios šalys, kurių teritorijoje kartelis vykdė savo veiklą, prarado dideles pajamas.

Pagrindine organizacijos užduotimi tapo valstybių narių politikos koordinavimas naftos gavybos srityje, o tikslais – reguliarių naftos tiekimų užtikrinimas ir padėties naftos rinkose stabilizavimas. 1962 m. OPEC buvo įregistruota Jungtinėse Tautose kaip tarpvyriausybinė organizacija.

OPEC būstinė yra Vienoje.

Šiuo metu OPEC vienija 12 valstybių: Saudo Arabiją, JAE, Venesuelą, Iraną, Iraką, Kuveitą, Alžyrą, Kongo Respubliką, Pusiaujo Gvinėją, Gaboną, Libiją, Nigeriją. Anksčiau OPEC taip pat priklausė Kataras, Indonezija, Ekvadoras ir Angola. Angola iš organizacijos pasitraukė 2024 m.

OPEC šalys narės kontroliuoja apie 79% visų žinomų naftos išteklių. OPEC valstybės užtikrina apie 40% pasaulinės naftos gavybos. Vidutinė OPEC tiekiamos naftos kaina skaičiuojama kasdien ir atspindi 13 naftos rūšių, kurias išgauna organizacijos narės, kainų vidurkį.

OPEC valstybių narių naftos gavybos ribinių kvotų sistema buvo įtvirtinta organizacijos įstatuose, tačiau įsigaliojo tik 1982 m. kovą.

Organizacija savo susitikimuose gali nustatyti tiek bendrą gavybos limitą, tiek ribinius kiekius atskiroms šalims. Per OPEC istoriją kvotos keitėsi daugiau nei 50 kartų.

Šiuo metu iš OPEC ir OPEC+nuo 2026 m. gegužės 1 d. nutarė pasitraukti Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).