2026.04.28 09:27
Ilgą laiką buvo manoma, kad augalų pasaulis yra nebylus, tačiau naujausias mokslininkų tyrimas paneigia šį įsitikinimą.
Mokslininkai nustatė, kad daugelis augalų, patirdami stresą, skleidžia silpnus ultragarsinius spragtelėjimus. Tai skamba kaip antiutopinės pasakos pradžia: sukeli augalui skausmą, ir jis „klykia“. Šie ultragarso impulsai, primenantys silpnus pliaukštelėjimus ar spragtelėjimus, panašūs į burbuliukų plėvelės trūkimo garsą.
Kaip rašo „SciTechDaily“, šiuos signalus skleidžia pomidorų ir tabako ūgliai, kai jie yra išsausėję arba fiziškai pažeisti. Garsai yra tokie pat garsūs kaip įprastas pokalbis, apie 60–65 decibelų, tačiau jie skamba dažniais, kurie gerokai viršija žmogaus girdimumo ribas.
Tai reiškia, kad mus supantis pasaulis gali būti kupinas augalų keliamo garsinio fono, kuris lieka visiškai nepastebimas.
Paslėpti garsai tyliame pasaulyje
„Net tyliame lauke iš tiesų yra garsų, kurių mes negirdime, ir šie garsai perteikia informaciją“, – aiškina vyresnioji autorė, prof. Lilach Hadany, Tel Avivo universiteto evoliucinė biologė ir teoretikė. „Yra gyvūnų, kurie gali girdėti šiuos garsus, todėl yra tikimybė, kad vyksta aktyvi akustinė sąveika.“
Anksčiau mokslininkai jau buvo užfiksavę augalų ultragarsinius virpesius, tačiau šis tyrimas pirmą kartą parodė, kad garsai sklinda ore. Dėl to jie tampa svarbesni kitiems aplinkos organizmams. „Augalai nuolat sąveikauja su vabzdžiais ir kitais gyvūnais, o daugelis šių organizmų bendrauja naudodami garsą, todėl augalams būtų labai nenaudinga visai nenaudoti garso“, – pabrėžia Hadany.
Norėdami atlikti tyrimą, mokslininkai mikrofonais įrašė tiek sveikų, tiek streso būsenoje esančių pomidorų ir tabako ūglių garsus. Eksperimentai buvo atliekami garso nepraleidžiančioje kameroje, o vėliau – šiltnamyje su foniniu triukšmu.
Augalai buvo veikiami dviem būdais: kelias dienas neleidžiant jiems gauti vandens ir nupjaunant stiebus. Tada komanda išmokė mašininio mokymosi algoritmą atskirti sveikus, išdžiovintus ir nupjautus augalus.
Aiškūs pavojaus signalai
Rezultatai parodė, kad streso būsenoje esantys augalai skleidžia žymiai daugiau garsų nei sveiki. Šie garsai suvokiami kaip spragtelėjimai ar pliaukštelėjimai, o vienas streso būsenoje esantis augalas per valandą skleidžia nuo 30 iki 50 garsų nereguliariais laiko intervalais.
Priešingai, sveiki augalai iš esmės tylėjo. „Kai pomidorai visiškai nepatiria streso, jie elgiasi labai tyliai“, – pažymi Hadany.
Augalai, patiriantys vandens trūkumą, pradėdavo skleisti garsus dar prieš pasirodant matomiems dehidratacijos požymiams. Garsų skaičius pasiekdavo piką maždaug po penkių dienų be vandens, o vėliau mažėdavo, augalams pilnai išdžiūvant.
Garsų pobūdis taip pat skyrėsi priklausomai nuo streso priežasties. Mašininio mokymosi sistema sėkmingai atskyrė dehidrataciją nuo fizinio pažeidimo ir netgi sugebėjo nustatyti, ar garsai sklinda iš pomidorų, ar iš tabako augalų.
Nors žurnale „Cell“ paskelbtas tyrimas buvo orientuotas į pomidorus ir tabaką, nes juos lengva auginti kontroliuojamomis sąlygomis, mokslininkai išbandė ir kitas rūšis. „Mes nustatėme, kad daugelis augalų – pavyzdžiui, kukurūzai, kviečiai, vynuogės ir kaktusai – skleidžia garsus, kai patiria stresą“, – pabrėžia Hadany.
Tiksli šių garsų priežastis iki šiol nėra nustatyta. Mokslininkai spėja, kad jie gali būti kavitacijos rezultatas – proceso, kurio metu augalo „kraujagyslių“ sistemoje susidaro ir sproginėja oro burbuliukai.
Bendravimas ar šalutinis poveikio produktas
Taip pat neaišku, ar augalai šiuos garsus skleidžia sąmoningai, siekdami bendrauti. Tačiau jų egzistavimas gali turėti svarbių ekologinių ir evoliucinių pasekmių.
„Pakankamai įmanoma, kad kiti organizmai galėjo evoliucionuoti taip, kad galėtų girdėti šiuos garsus ir į juos reaguoti“, – spėja Hadany. „Pavyzdžiui, drugelis, ketinantis padėti kiaušinėlius ant augalo, arba gyvūnas, ketinantis suėsti augalą, galėtų pasinaudoti šiais garsais sprendimui priimti.“
Kiti augalai taip pat gali užfiksuoti šiuos signalus ir į juos reaguoti. Ankstesni tyrimai rodo, kad augalai reaguoja į garsą ir vibraciją. Hadany ir jos kolegos nustatė, kad augalai padidina cukraus kiekį nektare, kai „išgirsta“ vabzdžius apdulkintojus, o kiti tyrimai rodo, kad garsas gali keisti augalų genų ekspresiją.
„Jei kiti augalai gauna informaciją apie stresą prieš jam faktiškai įvykstant, jie gali pasiruošti“, – teigia Hadany.
Šie atradimai gali rasti praktinį pritaikymą žemės ūkyje. Augalų garsų stebėjimas gali padėti ūkininkams stebėti pasėlių drėgmės lygį ir didinti drėkinimo efektyvumą.
„Žinome, kad aplink mus yra daug ultragarso; kiekvieną kartą, kai naudojate mikrofoną, pastebite, kad daugybė daiktų skleidžia garsus, kurių mes, žmonės, negirdime. Tačiau tai, kad augalai skleidžia šiuos garsus, atveria visiškai naujas galimybes bendrauti, klausytis ir išnaudoti šiuos garsus“, – pažymi bendraautorius Yossi Yovel, neuroekologas iš Tel Avivo universiteto.
„Dabar, kai žinome, kad augalai tikrai skleidžia garsus, kyla kitas klausimas: „kas gali juos girdėti?“ – aiškina Hadany. „Šiuo metu mes tiriam kitų organizmų, tiek gyvūnų, tiek augalų, reakciją į šiuos garsus, taip pat tiriame mūsų gebėjimą atpažinti ir interpretuoti garsus visiškai natūralioje aplinkoje.“
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


331


Neįtikėtina. Gyvenimas apsiverčia.
Įdomu. Paveikslo papildymui, rekomenduoju pasiskaityti apie tūlą Jagadish Chandra Bose dar vieną, galbūt tikrąjį(?) radijo išradėją.