infa.lt

Foro: Virginia Mayo / AP

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), ilgą laiką buvęs ištikimas Briuselio sąjungininkas, priverstas imtis kraštutinių priemonių. Jo vadovaujami konservatoriai paruošė radikalų 27 punktų strateginį planą, kuris yra ne kas kita, kaip ultimatumas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen: arba Briuselis sustabdo savo biurokratinį konvejerį, arba Vokietija inicijuos mechanizmus, kurie fiziškai apribos Komisijos galias, praneša „Politico“ leidinys.

„Veto“ teisė prieš Briuselio kūrybiškumą

Vienas radikaliausių Merco siūlymų – įsteigti naują, nepriklausomą priežiūros instituciją, kuri turėtų fundamentalią veto teisę bet kokiems naujiems Europos Komisijos teisės aktų projektams.

Iki šiol Europos Komisija turėjo išskirtinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę – tik ji galėjo siūlyti naujus įstatymus. Frydrichas Mercas nori šį monopolį sugriauti.

Jis siekia, kad kiekvienas naujas reglamentas būtų vertinamas ne per „žaliųjų vizijų“, o per ekonominio išlikimo prizmę. Tai būtų institucinis „stop“ ženklas, kurio Briuselis negalėtų ignoruoti.

Vokietijos ekonominė agonija kaip starto variklis

Kad taptų aiškesnis Merco kategoriškumas, reikėtų įdėmiau pažiūrėti į Vokietijos pramonės kišenes. Praėjusią savaitę vyriausybė perpus sumažino 2026 m. augimo prognozes. Vokietija, ilgą laiką buvusi Europos ekonomikos varikliu, dabar tapo jos ligoniu.

• Kontekstas: Dėl tebesitęsiančio karo Irane ir aukštų energetikos kainų, Vokietijos verslas dūsta. Verslininkai skundžiasi, kad kol jie bando išgyventi energetinį badą, Briuselis juos apkrauna naujų ataskaitų reikalavimais, taršos emisijų kvotomis ir sudėtingais tiekimo grandinių reglamentais.
• Meco citata: „Mums reikia įkišti veržliaraktį į šią Briuselio mašiną, kad ji sustotų“ – atspindi visos Vokietijos pramonės neviltį.

„Atsakomybės perkėlinėjimo futbolas“ tarp Berlyno ir Briuselio

Ursula von der Leyen bando gintis, teigdama, kad problemos kyla ne iš Briuselio, o iš pačių valstybių narių, kurios „paauksuoja“ (gold-plating) ES direktyvas – t. y. perkeldamos jas į nacionalinę teisę, prideda dar daugiau ir savų papildomų reikalavimų.

Ginčo esmė: Merzas šį argumentą atmeta. Jo nuomone, pati ES teisėkūros dvasia yra tapusi per daug reguliuojanti. Konservatorių plane reikalaujama ne tik mažinti naujų taisyklių kiekį, bet ir mažinti pačių ES institucijų darbuotojų skaičių. Tai tiesioginis iššūkis Briuselio aparatui, kuris per dešimtmečius tik pūtėsi.

Politinis išgyvenimas: Merzas vs. AfD

Galiausiai, už šio Merco imperatyvaus plano slypi paprasta politinė aritmetika. Mercas žino: jei jis nesugebės atgaivinti ekonomikos ir nesustabdys „žaliosios“ biurokratijos spaudimo, nusivylę rinkėjai masiškai pasisuks į dešiniąją AfD partiją, kuri jau šiandien yra tapusi populiariausia Vokietijoje.

Pasekmė: Šis ultimatumas Briuseliui yra bandymas parodyti Vokietijos rinkėjui, kad tradiciniai konservatoriai dar turi stuburą ir gali apginti nacionalinius interesus nuo „atitrūkusio nuo realybės“ Briuselio elito, net jei tas elitas priklauso tai pačiai partinei šeimai.

Reziume: Tai nebe eilinis vidinis politinis ginčas. Tai signalas, kad didžiausia ES ekonomika nebegali pakelti savo pačios sukurtos sistemos naštos. Jei Merzo planas bus patvirtintas pirmadienį Berlyne, Ursula von der Leyen turės rinktis: arba tapti Vokietijos pramonės gelbėtoja, arba stebėti, kaip jos pačios tėvynė pradeda ardyti Komisijos galias iš vidaus.