infa.lt

Tomahawk raketa | fas.org

Operacija „Epic Fury“ Irane pasiekė kritinį tašką, tačiau ne dėl politinės valios stokos, o dėl elementarios matematikos. Naujausia CSIS (Strateginių ir tarptautinių studijų centro) analizė atskleidžia, kad po 39 dienas trukusių aktyvių kovų JAV karinių sandėlių turinys pasiekė pavojingą ribą, kuri kariuomenės žargonu vadinama „Winchester“ – būsena, kai baigiasi amunicija.

Amunicijos sąnaudos: milijardai už paliaubas

Nors oficialiai kalbama apie diplomatinę pažangą, skaičiai rodo priverstinę pauzę. Per kiek daugiau nei mėnesį JAV pajėgos sunaudojo milžinišką kiekį savo brangiausios ir moderniausios ginkluotės.

Vien „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų išnaudota daugiau nei pusė turėto rezervo. Kiekviena tokia raketa kainuoja apie 3,9 mln. JAV dolerių, o jų gamyba trunka ne vienerius metus.

Dar dramatiškesnė situacija su „Tomahawk“ sparnuotosiomis raketomis – jų iššauta virš 1000.

JAV laivynas susidūrė su logistine aklaviete: laivai negali pasipildyti atsargų atviroje jūroje, todėl privalo grįžti į uostus, kurių sandėliai taip pat nespėjami pildyti.

JAV kritinės amunicijos būklė (CSIS duomenys, 2026 m. balandis)

Ekspertai pabrėžia: net jei aritmetiškai lieka tūkstantis raketų, didelė jų dalis yra „kelyje“ (t. y. dar tik gaminama arba keliauja į dalinius), išmėtyta po visą pasaulį (Guamas, Japonija, Europa) arba rezervuota branduoliniam atgrasymui.

Realus prieinamas operacijoms likutis vykdyti yra kur kas mažesnis. Būtent todėl CSIS rašo, kad atsargų atkūrimas truks kelerius metus – sandėliai tiesiog nespėja „prisipildyti“ taip greitai, kaip ištuštėjo per tas 39 dienas.

CSIS ataskaitoje skiltis „Kiek liko“ nėra pateikta kaip galutinis skaičius. Autoriai sąmoningai vengia įvardyti tikslų likutį, nes tai jau būtų tiesioginis JAV nacionalinio saugumo apnuoginimas. Jie nurodo tik preliminarų prieškarinį arsenalą ir preliminarias sąnaudas.

Strateginė spraga: Iranas „išsiurbė“ atsargas, skirtas Kinijai

Didžiausia strateginė rizika slypi ne Artimuosiuose Rytuose, o Vakarų Ramiojo vandenyno regione. Kinija disponuoja milžinišku kiekiu tolimojo nuotolio raketų, todėl bet koks konfliktas su ja reikalautų būtent tų amunicijos rūšių, kurios buvo masiškai sunaudotos operacijos „Epic Fury“ metu.

Ypač didelį susirūpinimą JAV strategams kelia laivyno gynybinės raketos SM-3 ir SM-6. Tai vienintelės priemonės, galinčios apsaugoti JAV lėktuvnešius nuo Kinijos atakų. Kadangi šių raketų atsargos išseko, o gamybos ciklas yra pats lėčiausias (SM-3 atveju – net 64 mėnesiai), JAV gebėjimas atgrasyti Pekiną artimiausiais metais yra smarkiai apribotas. Iranas tapo „atsargų siurbliu“, sukūrusiu pavojingą saugumo spragą Azijoje.

Pasekmės sąjungininkams: paramos limitai

Šis deficitas tiesiogiai keičia JAV užsienio politiką. CSIS vertinimu, amunicijos badas privers Vašingtoną drastiškai mažinti tiekimą Ukrainai ir kitiems partneriams, nes dabar JAV konkuruoja su savo pačių sąjungininkais dėl tų pačių ribotų gamybos resursų.

Reziume: Paliaubos su Iranu greičiausiai yra ne geros valios aktas, o operacinė būtinybė – „amunicijos diktatas“. Iranas, suvokdamas, kad JAV sandėliai tuštėja greičiau nei pildosi, neskuba derybose ir laukia palankiausio momento, siekdamas išsiderėti geriausias įmanomas sąlygas. O Trampas vis pratęsia paliaubas. Be šaudmenų net ir didžiausia globali galia tampa tik stebėtoja.