infa.lt

Bendras Saudo Aramco naftos perdirbimo gamyklos „Ras Tanura“ ir naftos terminalo Saudo Arabijoje vaizdas, 2018 m. gegužės 21 d. (Ahmedas Jadallah / „Reuters“)

Kuo ilgiau Hormuzo sąsiauris bus uždarytas, tuo labiau teks mažinti naftos suvartojimą. Dėl to žmonės bus priversti pirkti mažiau – arba už kainas, kurių jie negali sau leisti, arba priverstinai mažindami paklausą.

Naftos krizė Hormuzo sąsiauryje kol kas nesukėlė staigaus degalų paklausos kritimo, tačiau prekybininkai įspėja, kad tai įvyks, jei situacija nepasikeis, praneša „Bloomberg“ agentūra.

Pasak ekspertų, kuo ilgiau Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, tuo labiau šalys turės mažinti degalų suvartojimą, kad jis atitiktų pasiūlą, kuri sumažėjo mažiausiai 10 proc.

Milijardo barelių naftos praradimas yra beveik garantuotas – tai daugiau nei dvigubai viršija nepaprastąsias atsargas, kurias vyriausybės išleido netrukus po karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario pabaigoje, nurodo „Bloomberg“.

Valstybės naudojasi naftos atsargomis, ir tai kol kas padeda sulaikyti kainų augimą, tačiau dėl to, kad sąsiaurio blokada tęsiasi jau devintą savaitę, paklausos mažėjimas plinta rinkose įvairiose pasaulio dalyse.

„Paklausos mažėjimas vyksta vietose, kurios nėra akivaizdūs kainodaros centrai“, – sakė „Trafigura Group“ vyriausiasis ekonomistas Saadas Rahimas „FT Commodities Global Summit“ konferencijoje Lozanoje. Jis įspėjo, kad rinkos yra „kritiniame lūžio taške“.

„Gunvor Group“ prekybininkas prognozuoja, kad kitą mėnesį naftos nuostoliai padvigubės ir sieks 5 mln. barelių per dieną, arba 5% pasaulinių atsargų, dėl ko didėja ekonominės recesijos rizika. Kiti analitikai ir prekybininkai daro prielaidą, kad nuostoliai jau siekia 4 mln. barelių per dieną.

Pagal „griežčiausią“ iš trijų scenarijų, kuriuos modeliuoja Europos centrinis bankas (ECB), Brent naftos kainos pasieks aukščiausią lygį – 145 JAV dolerius už barelį.

Remiantis konsultacinės bendrovės „FGE NexantECA“ prognozėmis, pasaulinė paklausa jau šį ketvirtį sumažės 5,3 mln. barelių per dieną, o 12 savaičių trukmės Hormuzo sąsiaurio blokada pakels „Brent“ naftos kainą iki 154 JAV dolerių už barelį.

„Kadangi kol kas nėra matomų katastrofos požymių“ Vakarų šalyse, žmonės mano, kad viskas gerai ir vienintelė pasekmė – tai nedidelis benzino kainų kilimas“, – paaiškino Džuneitas Kazokoglu iš FGE.

Tačiau paklausos sumažinimas „neišvengiamai įvyks ir jau vyksta bangomis“, pažymėjo jis. „Pirmoji nukentėjo Azija, sekanti bus Afrika. Europoje jau pradėta kalbėti apie kai kurių rūšių kuro trūkumą ir jaučiamas kainų poveikis“, – pridūrė jis. Ekstremaliuose scenarijuose FGE naftos kaina turėtų šoktelėti iki 250 JAV dolerių už barelį.

„Jei per tris mėnesius veikla nebus atnaujinta, tai taps makroekonomine problema, o pasaulis atsidurs ant recesijos slenksčio“, – įspėjo Frederikas Lasseris iš „Gunvor“. Bendrovė jau atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgdama į perspektyvas, kad naftos kainos staigiai išaugs iki 200 ar net 300 JAV dolerių už barelį.

Ypač pažeidžiami yra vadinamieji vidutiniai distiliatai, prie kurių priskiriamas dyzelinas, nurodo „Bloomberg“. Praėjusį mėnesį jo kainos Europoje viršijo 200 JAV dolerių už barelį, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 m. Indijoje sunkvežimių parkų operatoriai ruošiasi degalų normavimui ir pirmajam per pastaruosius metus žymiam kainų padidinimui, praneša agentūra.

„Po kelių savaičių pradėsime gauti pranešimus apie sunkumus užtikrinant dyzelinio kuro tiekimą – tai pasaulinės ekonomikos pagrindas, užtikrinantis prekių gabenimą“, – pažymėjo „Macquarie Group“ strategas Vikas Dvivedi interviu „Bloomberg Television“. „Kai tai palies dyzelinį kurą, tada mes visi tai suprasime ir pajusime“, – pridūrė jis.

„Per pastaruosius pusantro mėnesio išaugusios kainos lėmė staigų JAV vartotojų paklausos degalams sumažėjimą“, – teigė „Barclays Plc“ analitikai. Kai vidutinė kaina viršija 4 dolerius už galoną, JAV vairuotojai perka 5% mažiau benzino galonų nei prieš metus.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) šalys, įskaitant JAV, Vokietiją ir Japoniją, paskelbė apie beprecedentį 400 mln. barelių išleidimą į rinką, bandydamos kompensuoti milžinišką pasiūlos trūkumą; Kinija taip pat panaudojo savo atsargas.

„Mes pasiskolinome tiekimą, – pareiškė prekybos bendrovės „Vitol Group“ generalinis direktorius Russell Hardy. – Bet taip negalima daryti amžinai. Būtinybė riboti paklausą veda prie recesijos.“