infa.lt

Rafale ir F-16 naikintuvai
Foto: infa.lt / DI

Virš pilkų Baltijos jūros vandenų prancūzų naikintuvai „Rafale B“ atlieka manevrą, kuris dar prieš metus būtų atrodęs kaip kelias į Trečiąjį pasaulinį karą.

Po jų sparnais – ne konvencinės bombos, o ASMP raketos su branduolinėmis galvutėmis. Tai nebe teorinė simuliacija kompiuterio ekrane, o praktinis naujojo lenkų ir prancūzų aljanso demonstravimas, praneša „Wirtualna Polska“ leidinys.

Kol NATO biurokratai Briuselyje derina susitikimų darbotvarkes, Varšuva ir Paryžius jau repetuoja akimirksnį, kai branduolinis atgrasymas taps paskutine, bet vienintele priemone sustabdyti „Kremliaus ekspansiją“.

Strateginis vakuumas ir Vašingtono abejingumas

Pagrindinė šio aljanso priežastis – strateginis nepasitikėjimas JAV. Nepriklausomai nuo to, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose, Lenkija negavo to, ko siekė: įtraukimo į „Nuclear Sharing“ programą. Amerikiečiai atsisakė perkelti savo branduolines galvutes iš Vokietijos ar Belgijos arčiau fronto linijos, palikdami rytinį flangą „pilkojoje zonoje“.

Maskva tai perskaitė kaip silpnumo ženklą ir drąsiai dislokavo savo „Orešnik“ raketas bei taktinius užtaisus Baltarusijoje.

Matydami, kad NATO 5-asis straipsnis tampa biurokratiniu labirintu, Donaldas Tuskas ir Emmanuelis Macronas nusprendė žaisti „už sistemos ribų“. Nancy traktatas, pasirašytas 2025-aisiais, dabar įgavo savo mirtiną pavidalą.

Žvalgyba prie Peterburgo: simetriškas atsakas

Svarbiausia naujiena – operacinis bendradarbiavimas. Lenkų F-16 pilotai, geriausiai pažįstantys regiono oro erdvę, atlieka tolimąjį žvalgymą ir nurodo „aukštos vertės“ taikinius ties Sankt Peterburgu ar Karaliaučiumi.

Tuo tarpu prancūzų „Rafale“ naikintuvai simuliuoja jų nušlavimą atomu. Tai revoliucinis pokytis – iki šiol branduolines užuominas „Zapad“ pratybose naudojo tik Rusija. Nuo 2026 m. balandžio atsakymas tampa simetriškas ir žiaurus.

„Atomas už atomą“: pragmatiški mainai

Emmanuelis Macronas nėra altruistas. Šis „atominis skėtis“ turi savo kainą, kurią Lenkija sutiko sumokėti. Tai sandoris „wojskowy atom za cywilny atom“. Prancūzija, matydama žlungantį savo karinės pramonės projektą su vokiečiais (FCAS), skubiai persiorientavo į Varšuvą.

Mainais už saugumą, Lenkija atiduoda prancūzų milžinui EDF teisę statyti antrąją didžiąją atominę elektrinę bei didina pirkimus iš prancūzų karinio pramoninio komplekso. Varšuva perka išlikimą, o Paryžius – savo pramonės ateitį.

Sprendimai be „kolektyvinės“ diskusijos

Svarbiausia žinutė Kremliui – sprendimą gintis priims Paryžius ir Varšuva, o ne visas Briuselio komitetas. Nors „A“ mygtukas lieka prancūzų prezidento rankose, procedūros yra išimtos iš lėtos NATO mašinerijos.

Tai sukuria neprognozuojamumo faktorių.

2026-ųjų balandis parodė: kai pinigų mažėja, o reali grėsmė pasiekia namų duris, senieji aljansai traukiasi į šešėlį, užleisdami vietą aštriems, dvišaliams branduoliniams blokams.