2026.04.25 12:22
Foto: infa.lt / DI
The „Wall Street Journal“ analizė rodo, kad karas Ukrainoje galutinai transformavosi į „Europos karą“.
Tai ne tik retorinis pokytis, o nauja realybė, kurioje JAV pamažu užleidžia vietą Briuseliui, o šis, nors ir tradiciškai vengiantis ryžtingų veiksmų, yra priverstas tapti pagrindiniu kariaujančios šalies donoru.
Kodėl tai vyksta būtent dabar?
Pagrindinis lūžis įvyko ne tik mūšio lauke, bet ir politiniuose koridoriuose. JAV administracija, vadovaujama Donaldo Trampo (Donald Trump), vis aiškiau demonstruoja prioritetų posūkį link Artimųjų Rytų.
Ukrainai tai reiškia kritinę priklausomybę nuo ES sprendimų. Patvirtinta 90 mlrd. eurų parama yra ne šiaip parama, o bandymas „nušauti du zuikius“: stabilizuoti Ukrainos ekonomiką iki 2026-ųjų pabaigos ir įrodyti Vašingtonui, kad Europa geba pati tvarkytis savo kieme.
Vengrijos faktorius ir vienybės iliuzija
WSJ pabrėžia, kad šis finansinis paketas ilgai judėjo per institucines kliūtis dėl Viktoro Orbáno veto. Tačiau po pastarųjų politinių pokyčių Budapešte (jo pralaimėjimo rinkimuose), Briuselio, pasak Donaldo Tusko, „salėje nebeliko rusų“.
Tai leido ES lyderiams veikti vieningiau ir greičiau, nors užkulisiuose pripažįstama, kad net ir šių milžiniškų sumų gali nepakakti – prognozuojamas papildomas 19 mlrd. eurų deficitas jau kitiems metams.
Technologinė asimetrija
Nors Europa prisiėmė finansinę naštą, WSJ argumentuoja, kad ji vis dar negali pakeisti JAV karinės galios. Ukraina atsiduria paradoksalioje situacijoje: pinigai plaukia iš Europos, ginklai perkami iš JAV pramonės, tačiau kritiškai svarbūs žvalgybos duomenys ir oro gynybos sistemos vis dar priklauso nuo Vašingtono malonės.
Tai kuria įtampą tarp Kijevo ir JAV vadovybės, ypač kai amerikiečių resursai (raketos-perėmėjos) dabar nukreipiami į karinį konfliktą su Iranu, kuris neaišku kada baigsis.
Narystės kaina ir realybė
Galiausiai, WSJ atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp „finansinės paramos“ ir „politinio pripažinimo“. Briuselio siūlomi „simboliniai narystės ES žingsniai“ Kijevo nebetenkina. Volodymyro Zelenskio tonas rodo, kad Ukraina reikalauja nebe vien pažadų ir kreditų, o adekvataus statuso už realų Europos saugumo užtikrinimą krauju.
Reziume: Šios WSJ įžvalgos palieka atvirą esminį klausimą: ar senoji Europa pajėgs išlaikyti tokį tempą? Augančių energetinių išteklių kainų ir besitęsiančio JAV bei Irano konflikto fone, finansinis spaudimas ES valstybėms tampa kritinis.
Kol kas neaišku, ar Europos visuomenės bus pasiryžusios ir toliau besąlygiškai apmokėti vis didėjančias Rusijos karo su Ukraina sąskaitas, kai Europos vidaus ekonominės problemos aštrėja. Tuo pat metu Briuselio koridoriuose ima ryškėti nuovargis dėl Volodymyro Zelenskio pozicijos – jo pretenzija į Europos „gynėjo“ vaidmenį, reikalaujantį vis didesnių finansinių injekcijų ir politinio pripažinimo, gali tapti vis sunkiau toleruojama našta net ir patiems ištikimiausiems sąjungininkams.
Finansiškai Europa dabar dalyvauja trijuose karuose – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje bei vidiniame – su nekontroliuojamos migracijos pasekmėmis. Ir už visus moka milžinišką kainą, neturėdama nei nuosavų resursų, nei karinės galios, išskyrus savo mokesčių mokėtojus, bei prarasdama pasitikėjimą, kad sugeba su tuo visu susidoroti.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
291
Visa tai rodo, kad tokiais tempais dviejų metų neištrauks. Teks kiekvienai šaliai gelbėtis atskirai. Reik dar priminti, kad nuo 27-tų nepirks nei dujų,nei naftos iš Rusijos. Artimieji rytai irgi nebaigs konflikto dar ne vienerius metus. Nežinau kaip galima be energijos resursų apskritai išgyventi,nesiimant kažkokių racionalių sprendimų.
Amerika sukūrė tobulą ES sunaikinimo paną, kuris toliau sėkmingai įgyvendinamas.
yra patarle, kol storas sulieses plonas ir padves.
Rusijos ekonomika Italijos ekonomikos dydžio.
šiandien vyksta prancūzų pratybos su Lenkija, atidirbo atominio ginklo smūgį į Rusiją ir Baltarusiją.
Prancūzai turi pakankamai raketų kad nušluoti visą Rusija.
todėl putei reikėtų mažiau pypuoti ir sėdėti savo bunkeryje tyliai.
o Lukašenkos joks bunkeris negelbes, jis ir pats tai gerai žino, sudegs kartu su savo meilužėmis ir meilužiais.
o satanistas makronas neturi daug valdžios, viską kontroliuoja kariškiai, jie priima sprendimus.
Na Rusija daugiapoliame pasaulyje savo polių jau pralaimėjo, ją apžaidė Kinija, JAV ir ES. Tačiau ES dar nėra laimėjusi savojo ir nėra jokių garantijų, kad jai pavyks. Sėkmės atveju ES būtų stipresnė už JAV, tačiau JAV taip lengvai nepasiduos. Kinai nenori priklausyti nei nuo vienos ES ir JAV, tad laviruos tarp abiejų. Tačiau šiuo atveju Rusijos kaip geopolitinės jėgos nenurašyčiau, manau laukia moment, nepamiršk, kad Rusija su Vokietija neturi pasirašytos taikos sutarties, kadangi JAV neišvedė savo karinių bazių po to kai SSRS išvedė iš Vokietijos, todėl ir nebuvo parašytos Vokietijos konstitucijos, nes jei būtų buvę, tai JAV būtų privalėjus išeiti. Tad oficialiai Vokietija vis dar okupuota nesuvereni valstybė, tad atsiradus progai Rusija pilnai gali įvesti atgal savo kariuomene į buvusios demokratinės Vokietijos dalį. O dabar atkreipk dėmesį į kokios partijos ir kas ten gali laimėti rinkimus? Klausimas, o ką vokietukai darys jei laimės? Represuos? O jei tokiu atveju pagalba ateis? JAV nieko tada negalės padaryti, o ES minimum 10 metų ruoštis, kad galėtų badytis su Rusija. O tas ale branduolinis ginklas, tai vaikams gąsdinti, ar labai jis padeda Rusijai Ukrainoje, lygiai taip jis padės ir Makronui, jam metukai liko, su juo jau net ES niekas nesiskaito, jis jau net Lenkiją glėbin žada imti, kad tik savo uodegą kažkiek pakelti.
„nepamiršk, kad Rusija su Vokietija neturi pasirašytos taikos sutarties”
– ar tai kažką keistų, jeigu turėtų? 1941 metais TSRS turėjo. Ir ką?