infa.lt

Kardinolai šv. Petro bazilikoje, Vatikane
Foto: Remo Casilli / Reuters

Vatikanas skubiai kuria skaitmenines apsaugos priemones dirbtinio intelekto (DI) erai ir tyliai pozicionuoja save kaip pasaulinį tikrovės arbitražą.

Šventasis Sostas, siekdamas suformuluoti taisykles ir apsaugos priemones tikrovės patikrinimui, veikia sparčiau nei dauguma kitų tradicinių institucijų, o šis skubumas atsiranda neįprastų geopolitinių ir skaitmeninių konfliktų fone, praneša „Axios“ leidinys.

Vatikanas sustiprino partnerystes kibernetinio saugumo srityje ir pastangas prižiūrėti DI, derindamas gynybą su diplomatija ir etika. Jis įdiegė oficialias DI gaires ir stebėjimo struktūras Vatikano mieste.

Bažnyčios vadovai vis dažniau įspėja apie „tiesos krizę“, kurią skatina DI sukurtas turinys – tai buvo tema, kurią prieš mirtį aptarė velionis popiežius Pranciškus.

Išsamiau: vasario mėnesį popiežius Leonas XIV nurodė kunigams nenaudoti DI pamokslams rašyti ar rankioti „patiktukus“ socialinės žiniasklaidos platformose, pavyzdžiui, „TikTok“, kaip praneša „National Catholic Reporter“.

„Tikro pamokslo išsakymas reiškia dalijimąsi tikėjimu“, o dirbtinis intelektas „niekada nesugebės dalytis tikėjimu“, – sakė popiežius per klausimų ir atsakymų sesiją su Romos vyskupijos dvasininkais.

Praėjusiais metais Vatikanas taip pat paskelbė vieną iš pirmųjų pasaulyje valstybinio lygio dirbtinio intelekto gairių, kuriose reikalaujama, kad sistemos būtų etiškos, skaidrios ir orientuotos į žmogų.

Politikoje aiškiai nurodyta, kad technologija „niekada neturi pranokti ar pakeisti žmonių“ ir turi tarnauti žmogaus orumui.

Gairėse taip pat draudžiami DI naudojimo atvejai, kurie galėtų manipuliuoti žmonėmis, diskriminuoti ar kelti grėsmę saugumui, bei reikalaujama užtikrinti duomenų ir institucinio vientisumo apsaugą.

Dabartinė padėtis: Šis postūmis paskatino spekuliacijas – ypač internete – kad Vatikanas galėtų sukurti savotišką „tiesos variklį“, sistemą, skirtą informacijos autentiškumui patvirtinti ar realybei vertinti.

Nėra jokių viešai prieinamų įrodymų, kad tokia priemonė egzistuoja.

Tačiau ši idėja atspindi realybę: Vatikanas tampa moraline ir institucine atsvaros jėga dirbtinio intelekto skleidžiamai dezinformacijai, nors pats šios technologijos atžvilgiu elgiasi atsargiai.

Ką jie sako: „Tiek, kiek (DI) skatina ir kelia žmones, tai yra gerai. Tačiau jis taip pat turi potencialą pažeminti žmogaus orumą“, – sako „Axios“ Loyola universiteto Naujojo Orleano teologijos profesorius Tomas Ryanas.

Ryanas pasakojo, kad Vatikanas yra susirūpinęs dėl to, ką DI daro su žmonėmis ir kūrinijai, pavyzdžiui, dėl atotrūkio tarp turtingųjų ir neturtingųjų.

„Akivaizdu, kad jie labai nerimauja dėl netikrų naujienų… – žmonių balsų ir vaizdo įrašų klastojimo mastas išaugo eksponentiškai“, – sako „Axios“ Virdžinijos Komonvelto universiteto katalikų studijų katedros vedėjas Andrew Chesnut.

Chesnut teigė, kad Vatikano požiūris yra atsargus ir tai yra sąmoningos pastangos nustatyti ribas, nepaisant vis didėjančio susidomėjimo.

Vatikanas negali kontroliuoti DI, tačiau jis bando formuoti, kas kontroliuoja tiesą DI valdomame pasaulyje.

Kol vyriausybės ir technologijų įmonės stengiasi neatsilikti, Vatikanas tiki, kad moralinė autoritetas vis dar gali konkuruoti su mašinų galia.