infa.lt

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė
Foto: Facebook

Teisingumo ministerija apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, pranešė LRT.lt. Tai sukėlė politinių komentarų bangą – vieni tai vadina pažangos stabdymu, kiti – teisėta institucine pozicija. Tačiau esminis klausimas yra procedūrinis, o ne ideologinis.

Ką iš tikrųjų pasakė Konstitucinis Teismas

Pernai balandį KT nustatė, kad Civiliniame kodekse esanti partnerystės sąjunga – tik tarp vyro ir moters – prieštarauja Konstitucijai. Tai buvo spragos konstatavimas, o  ne naujo įstatymo išleidimas. KT neturi teisės leisti įstatymų – tai Seimo prerogatyva. Tad KT padarė tai, ką turėjo: nurodė, kad egzistuoja konstitucinė spraga, ir paliko jos užpildymą įstatymų leidėjui.

Šis skirtumas yra esminis. KT sprendimas atvėrė galimybę – bet nesuteikė teisinio pagrindo žemesnės instancijos teismams priimti sprendimus, kurių įgyvendinimui nėra reglamento.

Procedūrinė kolizija

Rugpjūtį Vilniaus apylinkės teismas pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę ir įpareigojo Registrų centrą ją įregistruoti. Tačiau Registrų centras neturi reglamento, pagal kurį tai galėtų atlikti. Tai ne politinė pozicija – tai administracinė realybė.

Teismas įpareigojo instituciją atlikti veiksmus, kuriems ta institucija neturi teisinės procedūros. Tai yra kolizija, kuri iš esmės ir tapo šio ginčo pagrindu.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tai suformulavo aiškiai: teismas gali konstatuoti faktą, tačiau įpareigoti administracines institucijas atlikti veiksmus be atitinkamo reglamento – ne – nes reglamento išleidimas nepriklauso teismo kompetencijai, o išimtinai Seimui.

Kas turi teisę spręsti

Lietuvos teisinėje sistemoje galioja aiškus galių atskyrimo principas: Seimas leidžia įstatymus, teismai juos taiko, vykdomoji valdžia įgyvendina. KT konstatavo spragą – taškas. Toliau turėjo veikti Seimas.

Seimas iki šiol neveikė. Tai taip pat yra politinis sprendimas – tik tylus. Teisingumo ministerija šiame kontekste laikosi aiškios pozicijos: institucijos turi veikti pagal savo kompetenciją, o ne perimti funkcijas, kurių joms niekas nesuteikė. Tai ne stabdymas – tai tvarkos principas.

Politika tyliai

Tiek žemesnės instancijos teismo sprendimas, tiek Teisingumo ministerijos apeliacija – abu yra politiniai veiksmai, nors abu remiasi teisiniais argumentais. Skirtumas tik tas, kad ministerija tai daro atvirai, o teismas – kurdamas teisinį precedentą.

Visuomenės pozicija šiuo klausimu yra aiški – apklausos rodo absoliučios daugumos nepritarimą partnerystei. Seimas tai žino. Ir kol kas renkasi tylą – palikdamas teismams spręsti tai, ką turėtų spręsti pats.

Tai patogiausia pozicija. Bet ne teisingiausia.

Parengė: Klaudija