2026.04.23 13:20
Foto: infa.lt / DI
Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas baudžiamas už tai, kad gynė lietuvių kalbą. Paradoksas? Ne – tai naujas Lietuvos politinio gyvenimo normalumas, kuriame importuotos ideologinės normos pamažu tampa svarbesnės už šimtmečių kalbinę tradiciją. Apie tai praneša LRT portalas.
Kultūros ministerija baigė tyrimą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos pasisakymų ir pasiūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kaltė: jis viešai pareiškė, kad žodžiai „čigonas” ir „negras” yra leistini lietuvių kalbos žodžiai. O tai – lietuvių kalbos faktas, kurį patvirtina ir teismai, ir kalbininkai, ir šimtmečiais puoselėta tautosakos tradicija.
Kalba kaip nusikaltimas
Ginčas kilo dėl iš pirmo žvilgsnio kuriozinės situacijos – Kaune veikiančios augalų parduotuvės „Čigono daržas” pavadinimo. Aktyvistai pareikalavo jį keisti, teigdami, kad žodis žeidžia romų bendruomenę.
Valotka atsakė tiesiai ir aiškiai: žodis „čigonas” yra senas, tradicinis lietuvių kalbos žodis, randamas tautosakoje, poezijoje, istoriniuose šaltiniuose. Pridūrė, kad ir „negras” yra normalus, teismo pripažintas leistinas žodis.
Už šiuos žodžius – baudžiamas
Komisija konstatavo, kad Valotkos teiginiai buvo „vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio” ir pakenkė inspekcijos reputacijai.
Kitaip tariant: valstybės tarnautojas, kurio tiesioginė pareiga yra ginti lietuvių kalbą, baudžiamas už tai, kad ją gynė.
Kalbos reforma be referendumo
Tai, kas vyksta su žodžiais „čigonas” ir „negras„, nėra izoliuotas atvejis. Tai simptomas platesnio proceso, kuriame kalbos normos keičiamos ne per Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, ne per lingvistus ar visuomenės diskusiją – o per politinį spaudimą ir administracines baudas.
Mechanizmas paprastas: aktyvistų grupė pareiškia, kad kažkoks žodis ją „žeidžia”. Politikai skuba reaguoti. Valstybės tarnautojai, drįstantys nesutikti, sulaukia tyrimų ir nuobaudų. Visuomenė pamažu išmoksta tylėti.
Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė teigia, kad žodis „čigonas” yra „žeidžiantis ir neatitinkantis pagarbios komunikacijos principų”. Tačiau Valotka pagrįstai pastebėjo: pati romų bendrija Lietuvoje savo organizaciją yra pavadinusi „Čigonų laužas”. Tautinių mažumų departamento puslapyje tai juodu ant balto parašyta. Tai kieno jausmams čia atstovaujama?
Trečia pastaba – tik pradžia
Verta paminėti, kad tai jau trečia tarnybinė pastaba Valotkai. Ankstesnės – už žodį „čiurkų” (kurį jis, tiesa, panaudojo netyčia vietoj „tiurkų”) ir už tai, kad Vilniaus krašto lenkų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija Donbase.
Galima nesutikti su kiekvienu jo pasisakymu atskirai – tačiau bendras vaizdas aiškus: pareigūnas sistemingai baudžiamas už tai, kad jo pozicija nesutampa su progresyvistine linija.
Ir tai daroma Kultūros ministerijos, kuri teoriškai turėtų saugoti lietuvių kultūros ir kalbos paveldą, rankomis.
Kieno kalba saugoma?
Lietuvių kalba – viena seniausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išlaikiusiųjų archaišką sandarą, kurią tyrinėja lingvistai visame pasaulyje. Ji išgyveno carinę rusifikaciją, spaudos draudimą, sovietinę okupaciją. Šiandien jai iškilo naujas iššūkis – ne uždraudimas, o tylus perrašymas pagal kiekvienos aktyvistų grupės momentines preferencijas.
Jei žodžiai, kurių šaknys siekia tautosakos gelmes, tampa baudžiamais vien todėl, kad kažkam kažkur jie sukelia diskomfortą – tai nebėra kalbos apsauga. Tai kalbos kolonizacija.
Audrius Valotka gavo pastabą. Lietuvių kalba – dar vieną precedentą.
Parengė: Klaudija
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
557
Šitie visi cirkai baigsis,kai subyrės ši kolonijinė struktūra,vadinama ES. Nes čia visi neadekvatai turi progą pasireikšt. Kad ir kaip jie keikia aną sąjungą,bet ten nieks nepersekiojo nei kalbos,nei kultūros,nesikišo į šeimą. Priešingai. Daugiavaikės šeimos buvo realiai skatinamos ir turėjo labai daug privilegijų.(Daugiavaikė šeima buvo nuo keturių vaikų)
Gerai buvo ar blogai kad šeima buvo skatinama – buvo trečioji pramonės revoliucija ir fabrikams reikėjo žmonių. Dabar situacija kitokia. Reikia skubėti į laikmetį.
nesikišo į seimą?
ką tu kliedi?
žmonės kurie savo vaikus vedė i bažnyčią, atleisdavo iš darbo.
buvo uždrausta krikštyti vaikus,
visi jau užmiršo kaip komunistes budėjo per kaledas prie bažnyčių , ir registravo kas ten eina.
nepersekiojo kalbos?
visi jau užmiršo kaip rusai drebdavo žmogui i veidą, govori cieloviecieskim jazykom.
kokių privilegijų turėjo daugiavaikės šeimos?
aš pats iš daugiavaikės šeimos.
jokių.
tik medalį duodavo.
daugiau nieko.
visi jau užmiršo kaip daugiavaikės šeimas su mažais vaikais sukraudavo i gyvulinius vagonus ir išveždavo i Sibirą, ir maži vaikai mirdavo iš bado.
ir kiek jų išmirė badu?
dešimtys tūkstančių.
paimkime pavyzdį, generolo rastikio šeima.
tėvas pabėgo, jo žmona suimta su mažais vaikais ,
vaikai birželio 14 d išvežti į Sibirą, žmona išvadavo sukilėliai.
3 vaikai , 3 dukterys, visi maži.
Aldona rastikyte, 4 mėn amžiaus, mirė badu, išmesta iš vagono.
taip pat išvežta brolio Andriejaus šeima , su vaikais.
visi žuvo badu.
išvežtas senas tėvas, kitas brolis.
žuvo badu.
išvežta žmonai tėvai, žuvo badu.
išvežtas žmonos brolis, irgi žuvo badu.
bet dabar visi užmiršo , žmonės kaip žuvytės , atmintis tik 3 sekundes.
->Jino-trolis kaip visada persuka temą ir šeimą vaizduoja kaip politinio persekiojimo objektą..
Visi jo pateikti pavyzdžiai niekaip nesusiję su šeima, tik su SSSR komunistų politika ir „priešų“ įvaizdžiu.
Ne šeimas veždavo į Sibirą, o „liaudies priešus“. Tai nebuvo nukreipta prieš šeimas, o į „priešų“ šeimas.
Jino komentaras nukreiptas būtent todėl, kad Lietuvio komentare paminėta Rusija ir SSSR. O tai šitam troliui – kaip buliui raudonas skuduras.
Mano draugo šeimoje augo 11 vaikų, Vilniuje, tai jo šeimai išskyrė 4 kambarių butą ir „Latvija“ busiuką, na, auksinę žvaigždę turėjo jau po 10-o vaiko, kartu su raštu su Brežnevo parašu.
Tad Jinai tu nemeluok troli, kad nieko neduodavo ir viskas buvo šūdas. Gyvenau, mačiau, savo akimis.
Giedrius, jei tavo istorijoje taip buvo tai tau pasisekė, tačiau tūkstančiai kuriems buvo kitaip. Faktai – gyvenau ir aš tame laike tarnavau SSRS armijoje Latvijoje Rygoje, kas jau nežmoniška sėkmė tais laikais, taigi jei kalbėdavosi žmonės savo gimtąja kalba, o šalia stovėjo rusas, „dička” gaudavai į krūtinę ir lietuviams buvo geriau nei latviams ir kazachamas kurių realiai buvo gaila. O dar religingiems kryžiukus nutraukdavo ir 45 sekundės pasiteisinti kodėl jį nešiojo, tame tarpe ir rusai papuldavo į šitą rituala. Neatimdavo juos atiduodavo, tačiau sekantį kartą vėl iš pradžių, aš nebuvau religingas, tad megavausi tuo vaizdeliu šalia sėdėdamas.
Faktas – kaime kur gyvenau buvo kaimynystėje dvi daugevaikes šeimos, tų vaikų tėvai gan biednai gyveno, tai vaikai eidavo per kaimo daržus maisto ieškoti, žmonės skųsdavosi tad tėvus kviesdavosi ant „kilimėlio” ir grasindavo išmesti iš darbo jei nesusitvarkys.
Faktas – tų daugevaikiu šeimų vaikai net ne visi patys šiandien turi vaikų ant tiek jiems jų vaikystės paliko ale gerą prisiminimą visi gyvi galiu supažindinti netikincius.
Faktas – jei pionierius nueidavo bažnyčia jo tėvai eidavo mokykla pasiteisinti, dėl tokio elgesio, neretai dar ir darbovietė pretenzijas reikšdavo, ne nei vienas nebuvo atleistas.
Tad tai priklausė nuo vietovės kur gyvenai, bet tai buvo masinis reiškinys.
Dar nuo savęs – dirbau jau nuo paauglystės 13-14 metų, linų risimas, runkelių ravejimas, grūdų kasimas vietiniame grūdų sandėlyje. Tai vergiškas darbas tikra to žodžio prasme, aš ne smulkus žmogus ir mano kumštis didelis, jei šalia kažkas man pasakytų, kad tada buvo lengviau, trenkčiau marmuzėn tuo kumščiu. Tie kas nedirbo tokių darbų blevyzgas kalba, tie kas dirbo, niekada nesako buvo lengva.
Taigi faktas tas mūsų kalba buvo persekiojama net buitineme lygmenyje pats patyriau ir jaučiau smūgius kumščiu į krūtinę ir galėčiau, tai prodyti tam šikniui kuris, tai neigia, na gal jam tikrai, tai būtų malonu.
mokama uz melavima,bet niekas LTSR uz baznycia ir kriksta nepersekiojo! Net kunigai uz paslaugas tada neprase simtiniu! Labai slykstu,kai kazkoks dvasios ubagas keikia laikmeti,kada tikrai daug laisviau ir paprasciau buvo GYVENTI eiliniam darbininkui! Ne ISGYVENTI,o gyventi!
Na jei nežinai tokių atvejų kurių buvo masiškai, tai čia tavo ir yra bėda, o ne tų kuriems tokia „laimė” teko, taip tada tai reiktų džiūgauti, tačiau kodėl tu niekini ir menkini tuos kuriems nepasisekė ir anie patyrė skriaudą? Negi taip sunku tai suprasti? Blin kodėl aš turėčiau tai slėpti? SSRS mano gyvenime, tai blogis ir aš nežadu apsimetinėti vien dėl dabar esamų valdžių daromo blogio. Tačiau dabar gyventi ir dirbti bent du kart lengviau, gal ne visiems, sutinku, manau priklauso nuo to kokias pareigas užimdavo anuo laiku tada ir palyginimas logiškesnis.
Čia toks slidus dalykas – kaip pažiūrėsi 🙂
Jei per dešrų maksimos lentynose skaičių arba kamščių gatvėse ilgį – gyvenimas tikrai daug geresnis (nors dar galima ginčytis, kiek to gerumo kasdien po dvi valandas mašinoje sėdėti 🙂 ).
Bet galima ir per kitas prizmes. Pavyzdžiui, LTSR už žodį „čigonas” arba eilėraštuką „imkit vaikai pagaliuką …” neteisė.
Taip tu teisus, už čigona neteisė, tačiau močiutės kaimynus išvežė sibiran, nes vaikas mokyklos kieme išmyžo žodį stalinas, na ant sniego, visą šeimą išvežė. Aišku apskundė lietuviai, taip pat kaimynai iš kitos gatvės.
Čigonai-išeivių iš šiaurės Indijos, migravusių iš ten, kaip manoma, I tūkstantmetyje, mūsų eros, palikuonys. Jų protėviai galėjo būti Indijos klajoklių grupės. Ir jokio ryšio su Romos imperija neturi ir Romo pavadinimas neatitinka istorinių realijų.
Pastebėjimas autorei: lietuvių kalba – iš esmės ir yra ta vadinamoji indoeuropiečių kalba; lietuvių kalba – turi tokias galimybes, kurios šiuolaikiniam žmogui ne daugiau nei kompiuteris su lankais lakstantiems Brazilijos čiabuviams ir todėl šios galimybės lieka neišnaudotos; lietuvių kalboje – yra tokie dėsniai ir taisyklės, kurios keičia požiūrį į kalbą ir mokslų suvokimą iš pagrindų, bet kol kas niekas to nedėsto ir nemoko jokiose mokyklose ir t.t. ir t.t. Visa tai su įrodymais į visuomenę dar tik ateina labai labai mažais žingsniukais.
Gintautui ->
Gyvenai kaime, o kalbi apie „masinius“ reiškinius – tai neadekvatu Gintautai. Kaime matei tik tai, kas kaime buvo.
Dabar aš pasakysiu ką mačiau beveik kiekviename kaime – tai parduotuvę, biblioteką, paštą ir klubą.
Dabar gi, dažniausiai net pačių kaimų nėra. Tad neskiesk čia pasakų vaikeli.
Klubuose, parduotuvėse ir bibliotekose buvo kalbama gryniausia lietuvių kalba. Dabar apskritai nėra kam kalbėti. Nebent koks senukas užsilikęs.
Dainų šventės, visos Lietuvos – vykdavo nuolat, brangusis. Kada atsimeni dabar kad būtų vykę – prieš kiek metų?
Šeima dėl šeimos niekada nebuvo persekiojama, nekliedėk, dėl bažnyčios pionieriui, taip, esu girdėjęs, bet nėr ko stot į pionierius jei esi tikintis.Būk savo vietoje.
SSSR buvo ateistinė ir visi tą žino. Bet tai buvo nukreipta prieš religiją, o ne prieš šeimą. Tad nereikia čia išvartyt.
Giedrius – Na tuo metu mano kaime buvo taip, kad už „bazarą” reikia atsakyti, na jei tu nesinaudoji dabartine žodžio laisve, kai kalbi ką nori, o atsakyti nereikia, tu mano žmogus. Taigi šatai tau tas kaimas, klubas yra, biblioteka yra, ne mokykla, o jau gimnazija yra, parduotuvė yra, veikianti bendrovė yra. Turiu ten žemės 25a. nuvarom pas notarą ir padarom sutartį 10 metų, nekankinsiu taves taip aš tai 27 ten gyvenau. Duodu tau statybines medžiagas imituojam kolokį, tai ir gaudavai, na mano tėvai tai gavo, na statysi namuką už savus, tėvai tai statėsi taip. Dirbsi bendrovėje, na ką norėsi, galima prie karvių ūkis beveik robotizuotas, elektriku, ale su žemės ūkio technika, aplinkui nemažai ūkininkų, galėsi pas juos. Kas sman, aš susitarsiu su ūkininku kuris tau duos pagal panauda žemės 1ha, tu turėsi 60a. apdirbti runkelių rankiniu būdu, na aš pasėsiu, o tu užauginsi, retinsi, treši, ravėsi, rudenį išrausi ir nugenėsi, sumesi į ūkininko atvaryta priekabą. Tau už visą vasaros darbą, 1000EUR, beje tai dvigubai daugiau nei ru SSRS laikais. 40a bus tavo, 15-20a arai taip ir vadinosi, eis užauginti 4-6 kiaules per metus, kurias pardavęs statysiesi namą, 20a bus miežiams, kiaulėms karvėms, pašarai ir iš viso to dar ir pats pavalgysi, pilnai pilna burna, nebadausi. 2-3 karvutes auginsi. Pienuką nupirksiu, kiaules iš namų parsiduosi arba nupirksiu. Algos ten neblogos apie 900-1500EUR į rankas, nuo sezono priklauso, kolūkį panašiai gyvenau. Tačiau durnių mušti negalėsi, nebus ale neužaugo, paimsime iš kontoros buvusius derlingumus ir kad man būtų, na kaip ir kolūkyje. Aš iš tų runkelių auginsiu pas ūkininką kiaules, tau špyga, na man namukas turi gi atsipirkti, kaip kolūkyje, 10 metų, jei pabėgsi mokėsi už viską man kompensaciją, kolūkyje jei išeidavai į kitą, kas buvo labai retai, namukas likdavo kolūkiui. Sudarysime sutartį pas notarą, viską aptarsime. Privalumai – medžiagų deficito dabar nėra, maivytis nereikės, juolab, kad aš tau jas parūpinsiu, už čigonus kaime tikrai niekas nepaskūs, na ten išskyrus pinigai niekam niekas neįdomu.
Matai žmonės iš kaimo bėgo ne todėl, kad kolūkius ale griovė, niekas negriovė, žmonės bėgo nuo vergiško darbo nes buvo tokia galimybė, kaip ir aš pabėgau į Kauną, bet aš dar ilgai po 90 ūjų kaime gyvenau, nes bėgti galimybės nebuvo, neturėjau kur, kai tik atsirado pabėgau.
Lietuvoje pilna jau pastaytų namukų pusvelčiui, niekas niekam netrugdo eiti ten ir dirbti, matigos pagalba, niekas normų apdirbimui technikos neduodavo, o tai buvo pasiturintis kolūkis, dabar bendrovė taip pat puse velnio, veikia neblogai.
Tad turėsi daug daug geresnes sąlygas nei aš turėjau.
DAROM??? Giedrius, ar tu tik paloti mėgėjas???
Jei sakai, kad man buvo labai gerai, kaip ir tiems 1000iui tame kaime tai tau dabar bus dar geriau, iš tų ten likia apie 800 vnt. va jiems ten būdamas ir paaiškinsi kaip jiems gerai buvo, na mažai iš jų kas karves laiko, mažai kiaulių, tu būsi įžymybė ten bandantis atkurti kolūkio ideologiją. Jei aš saku vergiškas darbas tai aš žinau ir už „bazarą” atsakau, o tu atskai??? Tada darom???
-> Gintautai – tavo bazaras – tai tikrai bazaras, net nesuvoki apie ką mes kalbame.
Tu kalbi apie savo kaimą, o aš kalbu apie tą kaimą, kuriame aš žemės turiu, kuriuose mano draugai turi. Tai mano kaime paskutinę mokyklą uždarė prieš 4 metus. Parduotuvėlė dar laikosi, kalbu apie tuos kaimus, apie kuriuos visa žiniasklaida rašo, kad regionai apverktinoje padėtyje, o tu man kliedi apie kažką.
Niekada nesakiau, kad kaime gyventi lengva, kalbėjau
vien apie lietuvių kalbą ir kas juose buvo prie SSSR.
Tu čia staiga apie vergišką darbą pradėjai varyt..
Bet tas darbas kaimus ir pakėlė, o dabartinis, ne vergiškas – nuleido.. oligarchai supirko daugumą žemių. Net apeidami įstatymus. Net Ikea prisipirko, kuri net teisės neturėjo, kerta miškus ir vargo nemato.
O tu man ūkininke čia smegenis knisi, toliau savo kaimo ir 27 ha nematydamas.
Aš kalbu apie Lietuvą, o tu apie kaimą, savo. Todėl taip ir gyvename, kad dauguma tik savo kaimą mato, savo kaimo laimėjimus ar bėdas.
Taip Giedrius, kaimų gerbūvis atsirado, kai žmonės sunkiai ir pigiai dirbo. Neteisingų ir neteisėtų veikų buvo ir tada ir dabar. Tačiau tu nematai, kad dabar atsirado pasirinkimas žmonėms ir jie renkasi kaip jie galvoja, o ne kaip partija liepia. Nėra bėdos suvaryti visus varu atgal ir vel viskas būtų kaip buve, tačiau vel griutų. Na kaip tu realiai matai iš kur tam kaimui imti pinigų, iš kitų? Kurių? Na kad anie kipišo nekeltų? Aš nesakau kad žmonės elgesi apgalvotai ir teisingai, tačiau tai ji renkasi, o ne juos varo. Tuometines galimybes per žmonių galvas ir skaudulius part elitas kūrė, bet koks toks kūrinys pasmerktas pastipti. Man gaila ir skaudu girdėti apie tavo kaimą, tačiau sutik žmonėms ten pritrūko energijos jį išlaikyti, o kodėl tu manai, kad jį turi laikyti kiti? Jei to kaimo gyventojai nenorėjo? Žiūrėk iš anksčiau kaip jis suorganizuotas buvo, gal rasi pradžią ir suprasi kodėl dabar taip. Aš mielai pridėčiau, tačiau prie realių darbų, o ne lavono gaivinimo.
P.S. ir dar Giedrius, kaip suprantu tai buvo kolūkis, vadinasi jis atsirado, kai partija pakeitė žemės valdymo forma nepaisant žmonių. Žmonės tikėjo ir atgavo savo prarastą turtą. Sakai supirko, ne pirkėjas kaltas, o pardavėjas, tačiau jei jis neturėjo tavo vizijos ir norėjo čia ir dabar, išeitų tu mažuma kuri taip galvoja. Nėra kaip reikia nes niekas nežino kaip reikia. O prievarta, neteisinga nesvarbu tada ar dabar. Jei didumas nenorėjo to kaimo gerbūvio, tai ir nėra jo. Mano kaime jis liko, kaip ir žmonių sumažėjo tik 200. Ir bendrovė ir ūkininkai ten laikosi, kaip mokykla, parduotuvė, klubas ir biblioteka, nes taip to kaimo žmonės norėjo ne pasyviai, o darbais ir čia nerastum tavo minčių palaiminimo.
Ir dar Giedrius įžvelgiu, tavo buvo gerai ir kad dabar būtų, blogis vardan gėrio. O tuometinis gėris kokiu būdu buvo pasiektas? Tau svarbus rezultatas, tu nesirūpini žmonių keiksmais iš nevilties, neteisybės, aukų. Na, o kodėl dabar tau nesiaukoti savo noru vardan to kuo tiki? Tu manai jei rezultatas buvo, tai svarbiausia, nesvarbu kokiu būdu? Ir kad valdžia turėtų patenkinti tavo lūkesčius nepaisant kitų? Tie veiksmai kuriuos valdžia dabar daro lipant per žmonių galvas, jų rezultatai taip pat labai laikini, tačiau jų vis dar mažiau nei tada buvo.
Šiaip tai stipriai beprasmė jūsų diskusija – jeigu ne juokinga 🙂
Ginčytis „kaip buvo gerai tada ir blogai dabar” arba atvirkščiai beprasmiška – pernelyg skiriasi anas ir dabartinis pasauliai.
Tiesiog kai kurie dalykai tada buvo geresni, kai kurie blogesni. Ir liūdna, kai tie „geresni” gana svarbūs, pavyzdžiui, nelabai įsivaizduoju dabartinę visuomenę Baltijos kelyje.
Jo labai gerai pasakyta, aš taip pat Baltijos kelio neysivaisduoju.
Matai, tada buvo tam būtinybė, o ar dabar yra taip blogai, kad būtų tokia būtinybė visuomenėje? Taip yra daug blogybių, ale poligonai, konstitucijos nepaisymas ir t.t.., bet tai ne taip įskaudėja, kad tauta išeitų, dar ne pila stiklinė. Tada buvo pilna ir per viršų liejosi, tačiau neatmetu tokios galimybės laike.
Tik glušas ar komunistinės nomenklatūros šuo gali kalbėti apie CCCP laikų „gerovę“
Nė viename komentare nekalbama apie „CCCP gerovę“
Jums vertėtų skaityti giliau, kad suprastumėt apie ką kalba eina. Tada gal suprasite kas čia yra tikras durnius. Kalba eina apie „lietuvių kalbą“, o ne apie SSSR gerovę.
Tas trolių performansas, tai klasikinis pavyzdys, kai tyčia įveliama į niekur nevedančią trydą, kad nukreipti nuo reikalo. Sovietai grįžo, jau turim cenzūrą už žodžius, nes jiems jie kelia kokias tai politines asociacijas.