infa.lt

Nors po garsiojo „Qatargate“ skandalo Europos Parlamentas bandė įtikinti visuomenę, kad apsivalė, realybė kitokia.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vadovas Liboras Klementas atvirai pripažįsta: kol EP nariai (MEP) mėgaujasi išskirtiniu imunitetu, kova su korupcija aukščiausiuose ešelonuose primena bėgimą per kemsynus, rašo „Politico“ leidinys.

Privilegijų kasta prieš skaidrumo sargus

Pagrindinė problema, kurią kelia Klementas – MEPų galimybė blokuoti ar vilkinti tyrėjų darbą.

Kol kitų ES institucijų darbuotojai privalo bendradarbiauti, Parlamento nariai gali pasinaudoti teisinėmis spragomis, kurių OLAF tiesiog negali apeiti.

Tai sukuria „dviejų greičių“ teisingumą pačiame Briuselio centre:

• Saugikliai „saviems“: Kitos institucijos neturi tokių svertų stabdyti teisėsaugininkus, kokius turi EP nariai.
• Aklavietė: OLAF vadovas neprašo naujų galių – jis reikalauja elementaraus aiškumo, nes dabar tyrėjai dažnai net nežino, kur baigiasi jų teisės ir prasideda politiko neliečiamybė.

Ar „Qatargate“ ko nors išmokė?

Nors 2023 m. Parlamentas priėmė griežtesnį elgesio kodeksą, deklaracijas ir apribojo lobizmą, Klementas užsimena, kad skaidrinimo procesas institucijai vis dar yra „skausmingas“.  Tai rodo, kad vidinis pasipriešinimas kontrolei tebėra milžiniškas.

Planuojama ES „antifraud architektūros“ peržiūra yra laikoma „paskutiniu šansu“ užlopyti šias skyles, kol nauji skandalai vėl nesudrebino pasitikėjimo Europos Sąjunga.

Fokusavimas: Kol Europos Komisija ruošia taisyklių reformą, Parlamentas tyli – jo atstovai atsisakė komentuoti Klemento išsakytą kritiką. Tai tik patvirtina, kad kova dėl „neliečiamųjų“ statuso bus ilga ir politizuota.