infa.lt

Andrius Kubilius, ES gynybos ir kosmoso komisaras.
Šaltinis: EK Audiovizualinė tarnyba / Lukasz Kobus

ES gynybos komisaras: Šengeno tipo susitarimas galėtų būti atviras Jungtinei Karalystei, Norvegijai ir Ukrainai

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius penktadienį pasiūlė naują tarpvyriausybinę Europos sutartį, kuria siekiama sukurti gynybos sąjungą ir parengti bloką savigynai, nes JAV siekia sutelkti dėmesį į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną, rašo „Euractiv“ leidinys.

Kalbėdamas ketvirtojoje ES Teisės tarnybos konferencijoje, A. Kubilius iškėlė klausimą, ar esamos ES sutartys yra tinkamos remti ES šalis kuriant „gynybos sąjungą“.

Šią idėją pirmą kartą iškėlė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo antrosios kadencijos pradžioje, kartu su planais didinti gynybos išlaidas, gamybos pajėgumus ir koordinavimą tarp sostinių. Tačiau gynybos politika ir toliau lieka išskirtine sostinių prerogatyva.

„Ar esamos sutartys ir institucijos, sukurtos remiantis tomis sutartimis, labiau padeda ar trukdo Europos gynybai kovoti kaip Europai, o ne tik kaip 27 valstybių narių sąjungai?“ – klausė Kubilius.

„Raginu sukurti naują tikrą Europos gynybos sąjungą, į kurią įeitų Didžioji Britanija, Norvegija ir Ukraina. Ir tam reikėtų sudaryti papildomą naują tarpvyriausybinę sutartį“, – sakė jis, pridurdamas, kad ji galėtų būti sudaryta pagal Šengeno susitarimo pavyzdį.

Dėl Rusijos vykdomos karinės invazijos į Ukrainą ES jau buvo priversta imtis naujų priemonių gynybos pramonės gamybai skatinti, įskaitant 500 mln. eurų vertės šaudmenų programą ASAP ir 150 mlrd. eurų vertės iniciatyvą „Saugumo veiksmai Europai“ (SAFE), skirtą bendriems pirkimams skatinti.

Tačiau pagal sutartis Komisijos vaidmuo tebėra ribotas pramonės ir bendrosios rinkos politika, o teritorinė gynyba yra valstybių narių ir NATO atsakomybė.

Atnaujintas spaudimas aljansui – įskaitant pakartotines JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) grėsmes – sustiprino diskusijas tarp Europos sąjungininkų dėl stipresnio „Europos ramsčio“ NATO viduje ir to, kokią formą jis turėtų įgauti.

Andrius Kubilius prisidėjo prie šių diskusijų, pasisakydamas už didesnį ES vaidmenį gynybos srityje, įskaitant pasiūlymus dėl Saugumo tarybos su nuolatiniais nariais, 100 000 karių ES armijos ir naujos būstinės – idėjas, kurios išbando dabartinių sutarčių ribas.

Penktadienį jis taip pat iškėlė klausimą, ar nauja tarpvyriausybinė sutartis galėtų sustiprinti tokias pajėgas ir sudaryti sąlygas ES lygio atsargoms, – idėją, kurią jis iškėlė praėjusį mėnesį. Neaišku, kiek toliau nei ES šalių politinės valios išreiškimas eitų ši sutartis.

„Nuoroda į ES kariuomenę nėra labai naudinga, nes ji nustato labai aukštą kartelę“, – netrukus po Kubiliaus komentarų sakė Maxo Plancko instituto tyrimų grupės vadovė Carolyn Moser.

Tuo tarpu Komisija rengia gaires dėl ES savitarpio pagalbos nuostatos (42 straipsnio 7 dalis) taikymo, nes praėjusį mėnesį Irano smūgiai Kiprui paskatino Europos šalis dislokuoti karines pajėgas saloje.