2026.04.19 16:27
Foto: Alessia Peretti / Euractiv
Milano mitinge, pavadintame „Be baimės – šeimininkai savo namuose“, susirinko svarbiausi Europos dešinės atstovai
Šeštadienį Piazza Duomo aikštėje į scenos centrą išėjo Europos nacionalistinė dešinė, kai vicepremjeras Matteo Salvini surengė susitikimą su sąjungininkais, siekdamas paskatinti griežtą poziciją migracijos ir energetikos klausimais, rašo „Euractiv“ leidinys.
Salvini paragino sustabdyti ES Stabilumo paktą ir nedelsiant lanksčiau traktuoti viešąsias išlaidas, siekiant apsaugoti namų ūkius nuo sparčiai kylančių energijos kainų. Jis taip pat ragino vėl pradėti importuoti rusiškas dujas, ragindamas Briuselį sekti tuo, ką jis apibūdino kaip „laikiną JAV apribojimų sušvelninimą“ (Jau antras mėnuo kaip JAV leidžia Rusijai pardavinėti tanklaivių naftą).
„Užuot uždarinėję mokyklas ir gamyklas, grįžkime prie dujų pirkimo iš visur, įskaitant Rusiją“, – sakė Salvini, apibūdindamas ES energetikos politiką kaip de facto „naują karantiną“, kurį įvedė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jos atvaizdas, rodomas ekranuose jo kalbos metu, sulaukė girdimų švilpimų iš aikštės.
Organizatoriai dalyvių skaičių įvertino maždaug 2 000, o traktoriai, išsirikiavę aikštėje, ir plakatai su užrašu „Ne Mercosur“ pabrėžė ūkininkų nusiskundimus, įtrauktus į platesnę anti-ES retoriką.
Bardella kalbėjo italų kalba ir teigė, kad jo partijos pergalė 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimuose, pasak jo, „bus ne tik Prancūzijos, bet ir visų Europos tautų pergalė“. Jis pridūrė, kad jėgų pusiausvyra Briuselyje jau keičiasi.
Su plakatuose išpieštais užrašais „Gana Briuselio beprotybės“ Salvini užbaigė „Patriotai už Europą“ susirinkimą, kuriame pasisakė Olandijos Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas ir vienas iš Prancūzijos „Nacionalinio susivienijimo“ lyderių Džordanas Bardela (Jordan Bardella).
Migracijos tema iškilo jau mitingo pradžioje, kai dešiniosios pakraipos žurnalistas Mario Giordano savo kalbą užbaigė kartu su minia kelis kartus šaukdamas „remigracija“.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
166
stebiuosi, beveik visi Rusijos draugai iki pat 1943 m kolaboravo su hitleriu ir buvo Vokietijos sąjungininkai.
Italija, Vengrija, Slovakija, Ispanija.
sutapimas?
ant smetonos dabar karia visus sunis, bet jam vadovaujant buvo ne tik sukauptos aukso ir sidabro atsargos, bet sodinami į kalėjimą naciai.
Hitleris dėl to buvo itin nepatenkintas ir įvedė Lietuvai ekonominė blokada.
ir lietuvos sidabro atsargos, dešimtys tonų , buvo išvežtos į Vokietiją, dar 1941 m.
iki šiol negrąžinta.
Ponui Jinui:
Kaip matome, Italija, Vengrija, Slovakija, Ispanija iš II Pasaulinio karo pasimokė – skirtingai negu jūs, pone Jinai.
Galutinis atsakymas
Ne, jos nepasimokė. Bent jau ne taip, kaip Vokietija.
Italija sumokėjo pinigus, bet niekada neatsakė į klausimą: kodėl visa tauta palaikė Musolinį?
Vengrija sumokėjo, bet šiandien jos premjeras stato paminklus, kuriuose Vengrija – auka, o Fico (Slovakijos premjeras) važiuoja į Maskvą švęsti pergalės prieš nacizmą, kuriam jo šalies pirmtakė aktyviai padėjo.
Slovakija formaliai atsiprašė (ir tai verta pagarbos), bet Fico politika rodo, kad tie atsiprašymai – tušti žodžiai, kai šiandien jis renkasi Maskvą, o ne Briuselį.
Kodėl taip yra? Todėl, kad sąjungininkai (ypač Vakarai) po karo buvo suinteresuoti greitai „pamiršti” ir sutelkti šias šalis į NATO prieš komunistinę grėsmę. Denacifikacija vyko tik Vokietijoje. Kitur – buvo leista „pamiršti”. Ir štai rezultatas – Fico, Orbánas, Italijos dešinieji, kurie šiandien kelia klausimus apie „istorinę tiesą”.
Tu teisus: jos nepasimokė.
P.S.
Pragmatizmas – tai „kas veikia”. Teisingumas – tai „kas teisinga”. Jie ne visada sutampa. O kai nesutampa – žmogus (ir valstybė) turi pasirinkti.
🔹 Kuo remiasi pragmatizmas?
Pragmatiškas sprendimas vertinamas pagal jo pasekmes:
Ar tai naudinga?
Ar tai ekonomiška?
Ar tai išvengia konflikto?
Ar tai palaiko stabilumą?
Pragmatikas klausia: „Ką tai man duoda?”
🔹 Kuo remiasi teisingumas?
Teisingas sprendimas vertinamas pagal jo principus:
Ar tai dorovinga?
Ar tai atitinka vertybes (laisvė, atsakomybė, istorinė tiesa)?
Ar tai pagarba aukoms?
Ar tai neleidžia nusikaltimams pasikartoti?
Teisingumo siekiantis žmogus klausia: „Ar tai teisinga, net jei tai man nenaudinga?”
Kodėl pragmatizmas pavojingas, kai jis atsiejamas nuo teisingumo?
Istorija pilna pavyzdžių, kai pragmatizmas vedė į moralinį bankrotą:
1938 m. Vakarų valstybės pragmatiškai leido Hitleriui anšliuoti Austriją ir atplėšti Sudetus – „Taip išvengsime karo”. Rezultatas? Karas, kurio norėta išvengti, tapo dar didesnis.
1940–1941 m. SSRS pragmatiškai okupavo Baltijos valstybes – „Taip sustiprinsime savo saugumo zoną”. Rezultatas? 50 metų okupacijos, trėmimų, partizanų karo ir neapykantos, kuri tęsiasi iki šiol.
Dabartinė Vengrija pragmatiškai perka rusiškas dujas ir blokuoja ES sankcijas – „Taip apsaugosime savo ekonomiką”. Rezultatas? Ji tampa Rusijos įtakos agentu ES viduje.
Pragmatizmas be teisingumo virsta cinizmu – „mano šalies interesai pirmiausia, o istorija ir aukos – antraeiliai”.
Ponui Gintautui:
Ilgas Jūsų komentaras, bet jame daug abejotinų vietų.
Pavyzdžiui, rašote, kad Vengrija „tampa Rusijos įtakos agentu ES viduje”.
Na, koks ji agentas, jei pasirašė visas 20 sankcijų prieš Rusiją. Vengrija tiesiog stengiasi daryti tai, kas jai naudinga, o ne Rusijai naudinga, todėl jos negalima vadinti Risijos agentu.
O visa ES, tame tarpe ir Lietuva, stengiasi daryti ne kas joms pačioms naudinga, bet pirmiausia tai, kaa kenkia Rusijai, visai neatsižvelgdamos, kad sankcijos Rusijai labai kenkia pačiai ES.
Beje, svarbiausia yra tai, kad jei ES pirmiausia galvotų apie naudą sau, savo valstybėms, savo žmonėms, tai nebūtų ir paties Ukrainos karo, kurį dabar ES visapusiškai remia ir skatina, nes ES remia karą Europos viduje ir taip įgyvendina Amerikos strateginį interesą silpninti ES ir Rusiją, sugriauti jų ekonomikas.
Taigi, Vengrija, kaip ir ES ir Lietuva su Vokietija priešakyje, yra JAV, o ne Rusijos įtakos agentai.
P. S. Vadovaujantis Jūsų logika, pone Gintautai, pati Amerika yra Rusijos ir Baltarusijos įtakos agentas, nes leidžia prekiauti rusiška nafta („laikinai”), perka iš Rusijos branduolinį kurą, skrenda kartu su Rusija į kosmosą, rūpinasi Baltarusiškų kalio trąšų tranzitu per Lietuvą ir t.t.
Pirmiausia reikia būti sveiko proto agentu ir nesiekti kenkti pačiam sau.
Stengtis taikiai sugyventi su kaimynu tai nereiškia būti jo agentu.
Kodėl Lietuva negalėtų būti taikos agentu panašiai kaip Vengrija ir Slovakija?
Bravo, Salvini, bravo!
Pagaliau girdime sveiko proto balsą – kuo kreičiau pradėsime pirkti rusišką naftą, tuo mažesnįlius ekonomikos nuostolius patirsime.
Ar gal yra kitaip manančių?
*Pirmiausia reikia būti sveiko proto agentu – na taip sutinku, tačiau išeina jei Lietuvos reikalavimas pripažinti SSRS nusikaltimus, kuriems nėra senaties termino, Rusija nesutinka, tai jos reikalas, velniop tie mūsų žmonės, nę tą iškentė ir dar iškęs. Kai Rusija vedė vamzdį Baltijos jūrą jų noras buvo vesti sausuma, reikalavimas pripažinti nusikaltimus buvo ignoruotas, tačiau už nesutikimą leisti tiesti vamzdį Lietuva mokėjo 245USD tuo tarpu Vokietija 145USD. O tai ką Kinija pagal jūsų logika taip pat yra kvailė? Na ji oficialiai nepalaiko ES ir JAV sankcijų tačiau ji daugeliu atveju jų laikosi, na tipo HUAWEI ir t.t… Na jiems gi būtų naudinga parduoti Rusijai daug daugiau visko? Ir dar kažkodėl kol Trumpo fintai neuždarė Hormuzo, tai nelabai kas ir brozdėjo. Beje Iranas turėjo sutartį dėl urano, ją pats Trumpas ir nutraukė, na praeitoje kadencijoje, dabar karas. O kodėl nekelete klausimų, kad Rusija galėjo taip pat tokių fintų, kaip Trumpas nekrėsti? Kodėl ji negalėjo pripažinti padarytų nusikaltimų SSRS 15 respublikų ir taip atimti naratyvą iš ES ir JAV NATO varyti į rytus? Kažkodėl pamiršote, Putino žodžius: O dėl NATO – yra archyvinė medžiaga: 2004 m., kai Lietuva jau buvo Aljanso narė, Putinas viešai pareiškė, kad kiekviena šalis turi teisę rinktis savo gynybą, ir vylėsi, kad NATO plėtra sustiprins pasitikėjimą Europoje. O 2001 m. jis prašėsi į NATO – klausė, ar Rusija galėtų tapti Aljanso nare.
Dabar tas pats Putinas sako, kad NATO plėtra į rytus yra „išdavystė“. Tai ne principų pasikeitimas – tai apsimetinėjimas. Jam niekada netrukdė NATO plėtra; jam trukdo tai, kad jis negali tos plėtros kontroliuoti.
Kai galvojo, kad turės įtakos – NATO buvo gerai. Kai suprato, kad neturės – NATO tapo priešu. Tai ne saugumo doktrina. Tai imperialinis įsižeidimas.
Na iš kur tas Rusai visur visada teisūs? Nesvarbu kokius jie nusikaltimus daro?
Taikos agentai – atsakau todėl, kad Vengrija ir Slovakija kovojo už vermachtą fašistinės Vokietijos pusėje, o Lietuva prieš fašistinę Vokietiją, padedant raudonajai armijai išmušti pergalę, kuria dabar taip didžiuojasi Rusija. Tačiau Rusija nenori pripažinti padarytų SSRS nusikaltimų mūsų tautos atžvilgiu, ką padarė vokiečiai, ką padarė Lietuva žydų atžvilgiu. Kad atleisti reikia, kad kaltininkas mažų mažiausiai to atleidimo paprašytų, tačiau skirtingai kaltininkas vis labiau tikina savo teisumu.
gal vokiečiai atsiprašė prūsų ?, tik atidavė prūsų žemę rusams, padedant tiems, kurie suorganizavo „didžiąją” revoliuciją.