2026.04.16 13:34
JAV Kosmoso pajėgų vadas generolas Stephenas Whitingas oficialiai patvirtino, kad neseniai pasibaigusios įslaptintos pratybos „Apollo Insight“ buvo skirtos vienam tikslui – simuliuoti Rusijos branduolinio priešpalydovinio ginklo panaudojimą.
Slapti žaidimai Kolorado Springse: „Apollo Insight“ pratybos
Tai nebuvo teorinis pasvarstymas, o konkretus pasiruošimas „blogiausiam scenarijui“. Pratybose dalyvavo ne tik kariškiai, bet ir daugiau nei 60 privačių gynybos kompanijų bei artimiausi sąjungininkai („Penkios akys“: JAV, JK, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija).
JAV vyriausybės duomenimis, Rusija jau dvejus metus orbitoje bando tokio ginklo „platformą“. Jei toks ginklas būtų paleistas, tai būtų brutalus 1967 m. Kosmoso sutarties sulaužymas, nubraukiantis bet kokias tarptautinio saugumo normas.
Pasekmės: dvi totalaus naikinimo bangos
Branduolinis sprogimas kosmose veiktų kur kas plačiau nei bet koks žemiškas užtaisas. Ekspertai prognozuoja du etapus:
Žaibiška mirtis: Visi palydovai, esantys tiesioginio matomumo zonoje nuo sprogimo centro, būtų sunaikinti akimirksniu elektromanetiniu impulsu.
Lėta agonija: Sprogimas sukurtų milžinišką radiacijos kiekį Van Aleno juostose. Ši radiacija dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais „keptų“ visus likusius, nešarvuotus palydovus. Kosmosas taptų mirtina zona visiems be išimties, o pasekmės jaustųsi ne vienerius metus, padarant žemąją orbitą netinkamą naudoti.
Už uždarų durų: Pramonės mobilizacija ir „karinis atsakas“
Nors pratybų išvados įslaptintos, dalyvių sudėtis ir generolų užuominos atskleidžia realųjį pratybų turinį. Kariškiai ir verslas tarėsi ne „ar“ tai įvyks, o „kaip“ išgyventi:
- Technologinis atsparumas: Iš pramonės milžinų reikalaujama skubiai kurti naujos kartos, radiacijai atsparius palydovus ir sistemas, kurios galėtų operatyviai pakeisti sunaikintus aparatus, kad Rusijos branduolinis šantažas kosmose netektų prasmės.
- Karinio atsako koordinavimas: Dalyvaujant „Penkioms akims“, buvo derinami veiksmai, kas būtų laikoma tiesioginiu kariniu atsaku į tokį išpuolį. JAV Senatas jau kritikuoja esamą gynybos strategiją kaip per švelnią, o tai rodo, kad kariškiai siekia įteisinti griežtesnį atkirtį.
- Civilinis „Blackout“: Dalyvavimas NASA ir Energetikos departamento rodo, kad vertinama totali žala civilinei infrastruktūrai – nuo GPS ir bankinių operacijų sustojimo iki elektros tinklų pažeidžiamumo.
Technologinis šantažas be taisyklių
Tai nebe kosminės lenktynės, tai bandymas anuliuoti visą Vakarų technologinį pranašumą vienu paspaudimu. Jei Rusija paspaustų „kosminį mygtuką“, ji ne tik apakintų NATO pajėgas, bet ir nublokštų visą modernią visuomenę kelis dešimtmečius atgal į praeitį.
JAV pripažinimas, kad jie buvo „priversti ruoštis“, rodo, jog ši grėsmė yra vertinama kaip reali ir artima.
Analitiko pastaba: Grėsmė ar patogi proga?
Nors oficialus tonas persmelktas susirūpinimo, kritiškai mąstančiam stebėtojui kyla klausimas: ar šis JAV „prisipažinimas“ nėra tik gerai surežisuotas pretekstas? Istorija rodo, kad „egzistencinės grėsmės“ dažnai tampa puikiu tramplinu milžiniškoms biudžeto lėšoms įsisavinti ir militarizacijai pradėti, šiuo atveju kosmoso, užsitikrinant dominavimą orbitoje pirmiesiems.
Įvardinus Rusijos branduolinį užtaisą kaip neišvengiamą pavojų, atrišamos rankos kurti puolamuosius kosminius ginklus, oficialiai juos vadinant „atsako priemonėmis“.
Tad šios pratybos gali būti ne tik ruošimasis blogiausiam, bet ir starto signalas naujai ginklavimosi erai, kurioje kosmosas galutinai nustoja būti „taikia erdve“.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


430


1962 m. JAV atliko bandymą „Starfish Prime” – susprogdino 1,4 megatonos galingumo termobranduolinę galvutę 400 km aukštyje virš Džonstono atolo Ramiajame vandenyne.
Kai kurios sprogimo pasekmės:
Elektromagnetinis impulsas. Jis pasiekė Havajus, esančius 1500 km nuo epicentro. Salose sugedo gatvių žibintai, šviesoforai, Televizoriai ir radijo imtuvai.
Vizualiniai efektai. Sprogimą lydėjo ryškus blyksnis, kuris buvo matomas iki 7000 kilometrų atstumu. Danguje susiformavo dirbtinės poliarinės pašvaistės, kurios išliko kelias dienas.
Poveikis palydovams. Trečdalis visų orbitoje esančių palydovų, įskaitant „Explorer-14”, „TRAAC”, „Transit 4B” ir „Sovietų Kosmosas-5”, buvo sugedę. Sprogimas sukūrė dirbtinį radiacinį foną aplink Žemę, kuris išliko keletą metų. Tai sugadino palydovų saulės baterijas ir padidino radiacijos foną kosmose.
nieko naujo.
neutronine bomba, tokias turi ir usa, ir Izraelis, ir galbūt britai ir prancūzai.
sprogimas vyksta artimame kosmose, ir galingas elektromagnetinis impulsas sudegins visa elektronika.
neliks elektros, neveiks kompiuteriai.
neliks vandens, neveiks kanalizacija, neveiks prekybos ir atsiskaitymų sistemos, bankomatai.
tai nubloks visus kelias dešimtis metu atgal, o visi didmiesčiai taps negyvenami.
kas Londone ir Berlyne kas kanalizacijos duobės?
kas atvės geriamo vandens?
kur imti maista, milijonams žmonių?
didmiesčiai karo atveju taps kapinynu.
ir dar reikia atskirai paminėti ginkluotas migrantų gaujas, kurios išeis į gatvę su ginklu rankoje.
Jo ciniška nuojauta, kad JAV išpūtė grėsmę dėl biudžeto, yra tipiškas internetinis sąmokslo teorijos lygis. Pažiūrėkime faktiškai:
Rusija nuo 2020 m. atvirai testuoja „Nudol“ sistemą (ASAT). 2021 m. sunaikino „Kosmos-1408“ sukurdama nuolaužų lauką, kuris dar šiandien kelia grėsmę TKS.
JAV žvalgyba dar 2023 m. pranešė, kad Rusija vysto branduolinį ASAT. Tai ne slaptas pranešimas, o viešas.
Pratybos „Apollo Insight“ – tai atsakas į realią grėsmę. Jei kaimynas per tvorą nešiojasi kirvį, o aš perku šalmą, tai nėra „pretekstas pulti“. Tai gynyba.
Tačiau sutinku, kad šis naratyvas patogus JAV. Kodėl? Nes leidžia teisintis prieš tarptautinę bendruomenę, kai ši pradeda vystyti savo kosminius ginklus (pvz., kovinius lazerius arba kinetinius smogtuvus). Bet tai nereiškia, kad grėsmė netikra – tik reiškia, kad abi pusės jau seniai ruošiasi karui kosmose.
4. Klausimas, kurio niekas neužduoda
Kodėl Rusijai apskritai reikėtų sprogdinti branduolinę galvutę orbitoje? Jie puikiai žino, kad tai sunaikins ir jų pačių palydovus (nebent jie turi kažkokią slaptą apsaugą, apie kurią mes nežinome – mažai tikėtina). Logiškas paaiškinimas: tai yra asimetrinis atsakas į Vakarų priklausomybę nuo kosminių technologijų. Rusija supranta, kad negali laimėti konvencinio karo kosmose (JAV turi daugiau palydovų, daugiau pinigų), todėl kuria ginklą, kuris „išjungia šviesą“ visiems – įskaitant ir juos pačius. Tai ne karinė pergalės strategija, o „jei aš negaliu turėti, tai ir tu neturėsi“ logika. Kitaip tariant, paskutinės išeities šantažas.
Trumpai: straipsnis per daug dramatiškas, bet ne melagingas. „Laboranto“ istorinis pavyzdys per daug optimistinis. „Jino“ komentaras painioja ginklų tipus, bet teisus dėl pasekmių žemėje. O geriausia, ką mes galime padaryti – spausti politikus, kad kosminė infrastruktūra būtų daroma atsparesnė (radiacinis atsparumas, greitas paleidimas), nes uždrausti šį ginklą jau per vėlu.
Dėl „Laboranto“ nuorodos į „Starfish Prime“
Puiki istorinė paralelė, bet ji klaidina. 1962 m. sprogimas 400 km aukštyje iš tiesų sugadino kelis palydovus. Tačiau:
Tada orbitoje buvo ~20-30 palydovų. Šiandien – ~10 000. Tankis visiškai kitoks.
Tada palydovų elektronika buvo stambi, relinė ir atsparesnė. Dabar – mikroschemos su 5-10 nm tranzistoriais. Rentgeno spinduliai iš branduolinio sprogimo jas „iškeptų“ daug efektyviau.
„Starfish Prime“ sukūrė dirbtinę radiacijos juostą, bet ji buvo gana silpna. Šiandieniniai termobranduoliniai užtaisai gali būti optimizuoti būtent maksimaliai radiacijai kosmose sukurti (angl. radiation-enhanced). Rezultatas būtų ne mėnesiai, o metai ar dešimtmečiai, kai LEO tampa mirtina zona.
„…tik reiškia, kad abi pusės jau seniai ruošiasi karui kosmose.” Gintautai, yra tik viena pusė ir tai nėra nei JAV nei Rusija. Šios dvi, kaip ir visos kitos, tik marionetės. Iš tiesų manau, jog „ta pusė” tikrai valdo visas marionetes ne iš šito išmatavimo.