infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen oficialiai paskelbė, kad Europos Sąjungos naudotojams paruošta speciali programėlė, skirta amžiaus kontrolei interneto platformose. Šis įrankis, kurį EK pirmininkė vadina būtinu vaikų apsaugos saugikliu, iš esmės keičia prieigos prie skaitmeninių paslaugų tvarką visoje Bendrijoje. -https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/da/statement_26_817

Dokumentų patikra – bilietas į socialinius tinklus

Naujoji sistema veiks tiesiogiai susiejant naudotojo tapatybę su jo skaitmeniniu aktyvumu. Norėdami patvirtinti savo amžių, naudotojai į programėlę privalės įkelti oficialų asmens tapatybės dokumentą – pasą arba ID kortelę.

Pasak U. von der Leyen, ši technologija yra sukurta „atvirojo kodo“ pagrindu, o jos veikimo principas bus analogiškas COVID-19 pandemijos metu naudotam skaitmeniniam skiepų sertifikatui. Programėlė bus prieinama tiek išmaniesiems telefonams, tiek asmeniniams kompiuteriams.

„Mūsų pareiga – apsaugoti savo vaikus internetinėje erdvėje taip pat, kaip tai darome ir realiame gyvenime. Kad tai darytume veiksmingai, mums reikia suderinto europinio požiūrio“, – teigė EK pirmininkė.

„Anonimiškas“ tapatybės sekimas?

Nors Europos Komisija patikino, kad programėlė yra „visiškai anonimiška“ ir neleis stebėti, kokiose svetainėse lankosi naudotojas, privatumo ekspertai jau kelia klausimus dėl centralizuotos tapatybės kontrolės.

Sistemos veikimo modelis numato, kad platformos (pvz., „TikTok“, „Instagram“ ar pramoginio turinio svetainės) gaus tik patvirtinimą apie vartotojo amžių, tačiau pats faktas, kad prieiga prie interneto turinio tampa neįmanoma be valstybės išduoto dokumento autorizacijos, žymi skaitmeninio anonimiškumo eros pabaigą.

1. Technologinis precedentas: „Covid-19 paso“ modelis

Svarbiausia detalė čia yra palyginimas su ES COVID-19 sertifikatu. Tai reiškia:

• Infrastruktūra jau paruošta: Valstybės nekuria nieko naujo, o tiesiog pritaiko jau egzistuojančius skaitmeninius vartus.

• Privalomumas per paslaugas: Kaip be paso negalėjai patekti į kavinę, taip be šios programėlės greičiausiai negalėsi prisijungti prie „TikTok“, „Instagram“ ar net „YouTube“.

• Atvirasis kodas: Tai strateginis ėjimas siekiant „eksportuoti“ šį kontrolės standartą už ES ribų (pvz., į JAV ar JK), padarant jį globalia norma.

2. Tapatybės dokumentų integravimas

U. von der Leyen patvirtinimas, kad reikės įkelti pasą ar ID kortelę, yra radikalus pokytis:

• Iki šiol amžiaus patikra internete buvo paremta „garbės žodžiu“ arba kredito kortelėmis.

• Dabar valstybė (per programėlę) tampa tiesioginiu tarpininku tarp naudotojo ir platformos. Nors teigiama, kad ji „anonimiška“, faktiškai tai yra skaitmeninis tapatybės numeris, susietas su naršyklės sesija.

3. „Anonimiškumo“ paradoksas

EK pirmininkės teiginys, kad programėlė neleis stebėti lankytojų, yra labiausiai ginčytina vieta:

• Teoriškai: Platforma matys tik „Tokeną“ (patvirtinimą), kad naudotojas yra vyresnis nei 18 (arba 15) metų, bet nematys vardo ir pavardės.

• Praktiškai: Programėlė bus įdiegta telefone ar kompiuteryje, o tai reiškia, kad operacinės sistemos lygmeniu duomenys apie tai, kada ir kur tapatybė buvo aktyvuota, egzistuos. Tai sukuria centralizuotą prieigos tašką visam ES interneto srautui.

4. Politinis kontekstas: Nuo rekomendacijų iki draudimų

Prancūzijos ir Graikijos pavyzdžiai rodo, kad ES juda link „skaitmeninės pilnametystės“ įvedimo:

• Iki vasaros laukiamos rekomendacijos greičiausiai taps pagrindu naujam ES reglamentui.

• Socialiniai tinklai bus priversti integruoti šią programėlę, kitaip jiems grės milžiniškos baudos pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).

Kontekstas: Draudimų banga Europoje

Šis žingsnis žengiamas, kai atskiros ES narės, pavyzdžiui, Prancūzija ir Graikija, jau pradėjo įvedinėti griežtus draudimus vaikams naudotis socialiniais tinklais. Šiuo metu speciali ES vaikų saugumo internete darbo grupė rengia rekomendacijas, kurios iki vasaros turėtų tapti pagrindu dar griežtesniam reglamentavimui visoje ES.

Ši naujovė papildo pastarojo meto kontrolės tendencijas: kol nacionalinės vyriausybės (kaip Lietuva) griežtina fizinių produktų, pavyzdžiui, alkoholį imituojančių gėrimų, prieinamumą jaunimui, Briuselis įveda skaitmeninius vartus, kurie visam laikui pakeis tai, kaip piliečiai jungiasi prie informacijos srautų.

Pagal EK pranešimą parengė infa.lt