infa.lt

Asociatyvus paveikslėlis: infa.lt / DI

Kol Europos politikos užkulisiuose galynėjasi nacionaliniai interesai ir Briuselio valia, skaičiai atskleidžia tikrąją politinių pasirinkimų kainą. 2026-ieji tapo lakmuso popierėliu dviem skirtingoms strategijoms: Vengrijos atviram konfliktui su ES ir Lietuvos integracinei laikysenai.

Vengrija: Finansinė izoliacija ir 35 milijardų sąskaita

Vengrija šiuo metu išgyvena didžiausią finansinį spaudimą nuo pat įstojimo į ES 2004 m.

Dėl įšaldytų maždaug 35 mlrd. eurų šalis tapo ES donore ne savo valia – į bendrą biudžetą sumoka daugiau, nei gauna, teigia „Euromaidan“ leidinys.

Praradimai: Daugiau nei 2 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų jau prarasti negrįžtamai dėl „panaudok arba prarasi“ taisyklės praleistų terminų. Dar 17 mlrd. eurų gynyba (SAFE) ir pramonė nemato, nes Vengrijos planas vis dar nepatvirtintas ES.

Pasekmės: Metinis BVP augimas susitraukė iki 0,4%, o dešimtmečio infliacija pasiekė rekordinį ES lygį – 73,2 proc.

Lietuva: Infliacija be sankcijų, bet su pasekmėmis

Lietuva, priešingai nei Vengrija, neturi apribojimų naudotis ES fondais, tačiau šalies ekonomika per tą patį dešimtmetį (2016–2026 m.) patyrė savitą „tylųjį“ smaugimą per kainų šuolius.

Sukaupta infliacija: Per dešimtmetį kainos Lietuvoje vidutiniškai pakilo apie 58–62 proc. Nors tai mažiau nei Vengrijoje, Lietuva fiksavo vieną didžiausių šuolių visoje ES, ypač 2021–2023 m. laikotarpiu, kai metinė infliacija viršijo 20 proc.

Saugiklis – ES lėšos: Skirtingai nei Budapeštas, Vilnius išlaikė priėjimą prie milijardinių investicijų, kurios leido amortizuoti energetikos krizės pasekmes ir išlaikyti spartesnį, nors ir brangiai kainuojantį, atlyginimų augimą.

Kainų šokas: Lietuvoje brangimas labiausiai smogė per bazines sritis – maistą ir energetiką, kur kainų lygis pasivijo ir kai kur pralenkė Vakarų Europos vidurkį, nepaisant išlikusio atlyginimų skirtumo.

Kas sumokėjo daugiau?

Vengrijos pavyzdys rodo tiesioginę sankcijų kainą už politinį suverenitetą – šalies ekonominis variklis praktiškai sustabdytas. Lietuva, nors ir išvengė politinių sankcijų, sumokėjo per „importuotą“ infliaciją ir drastiškai išaugusį pragyvenimo lygį.

Abiem atvejais didžiausią naštą neša piliečiai, tačiau Vengrija dabar stovi prieš rugpjūčio 31-osios „panaudok arba prarasi“ taisyklės  terminą: arba nuolaidos Briuseliui ir tik tada pinigai, arba galutinis dar 10,4 mlrd. eurų praradimas.

Kokie pinigai labiausiai nukenčia nuo „tyliosios vagystės“ – infliacijos

1. „Pinigai po pagalve“ (Grynieji ir einamosios sąskaitos)

Tai didžiausia infliacijos auka. Jei laikai pinigus grynaisiais namuose arba paprastoje banko sąskaitoje, kur palūkanos yra artimos nuliui, tu kasdien prarandi pirkamąją galią. Per minėtą dešimtmetį Lietuvoje, tie 100 eurų, padėti į stalčių 2016-aisiais, šiandien (2026 m.) verti vos apie 40 eurų pagal tuometinę pirkimo galią. Jie tiesiog išgaravo ore.

2. Mažos ir fiksuotos pajamos (Pašalpos, minimalūs atlyginimai)

Infliacija labiausiai kerta tiems pinigams, kurie skirti išgyvenimui. Kai brangsta baziniai dalykai – maistas, šildymas, elektra – žmogus, gaunantis mažas pajamas, neturi kur trauktis. Jis negali „mažiau investuoti“, jis priverstas „mažiau valgyti“. Tad infliacija yra regresyvus mokestis: vargšams ji kainuoja brangiausiai.

3. Santaupos „juodai dienai“

Paradoksas, bet saugiausi pinigai tampa pačiais pažeidžiamiausiais. Žmonės, kurie taupė atsakingai, bet neinvestavo (bijodami rizikos), pamato, kad jų sukauptos „saugumo pagalvės“ storis per kelerius metus susitraukė perpus. Infliacija tiesiog „suėda“ jūsų ateities ramybę.

4. Paskolos su kintamomis palūkanomis

Nors pati infliacija teoriškai „nuvertina“ tavo skolos dydį (skola tampa lengviau grąžinama, jei tavo pajamos auga kartu su infliacija), Lietuvoje mes pamatėme kitą medalio pusę – Euribor. Kova su infliacija per palūkanų normų kėlimą smogė tiems pinigams, kurie turėjo likti šeimos biudžete, bet iškeliavo bankams už būsto paskolas.

Ką infliacija „myli“?

Ji „myli“ skolininkus (nes skolos vertė krenta) ir tuos, kurie turi realaus turto (nekilnojamojo turto, aukso, verslo akcijų), nes šių dalykų vertė paprastai kyla kartu su kainomis.

Pastaba: Straipsnis neapima visų ekonomikos rodiklių poveikio, pavyzdžiui,  pigių rusiškų dujų ir naftos Vengrijos ekonomikai ar Lietuvos politikų sprendimų atsisakyti baltarusiškų trąšų tranzito, santykių su Kinija nutraukimo ir kitų „vertybinių“ žingsnių.