infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas
Foto: Brendan McDermid, Reuters

Balandžio 9-oji pasaulio naujienų portaluose atrodo kaip masinės psichozės seansas: Vašingtonas skelbia „karinį triumfą“, Teheranas švenčia „pergalę prieš JAV ir Izraelį“, o likęs pasaulis tiesiog trina tuščias pinigines.

Dvi tiesos, vienas melas?

Kol Islamabade vis dar derinamos paskutinės taikos susitarimo detalės, abi kariaujančios pusės skuba užsiimti nugalėtojų pjedestalus.

D. Trampo „Triuškinantis triumfas“: Baltieji rūmai, per spaudos sekretorę Karoliną Livit, trimituoja apie neįtikėtiną sėkmę. Anot jų, nuo vasario pabaigos trukusi operacija buvo „chirurgiškai tiksli“ ir privertė Iraną vos ne ant kelių maldauti derybų.

Nors „The Wall Street Journal“ šaltiniai perspėja, kad pusė Irano raketų vis dar slypi po žeme, o likę 10% laivyno gali bet kada užblokuoti Hormuzo sąsiaurį, Trampui reikia pergalės „čia ir dabar“.

Irano „Dieviškoji pergalė“: Teheranas nelieka skolingas. Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba oficialiai pasveikino tautą privertus „didįjį šėtoną“ nuolaidžiauti.

Jų retorika aiški: JAV pasidavė, derybos vyks Irano sąlygomis, o Izraelis liko nušalintas.

Kas iš tiesų liko „ant ledo“?

Analizuojant faktus, tampa akivaizdu, kad šitame kare pralaimėtojas yra tik vienas – globalus naftos vartotojas.

„Tai unikalus atvejis istorijoje, kai abi pusės skelbia pergalę, tačiau sąskaitą už šitą fejerverką apmoka tie, kurie tiesiog nori užsipilti degalų į savo automobilius.“

Kol politikai spaudžia vieni kitiems rankas (arba bent jau simuliuoja tai derybų kambariuose), rinkos išlieka įsitempusios.

Niekas netiki „haliucinacine ramybe“, kol po Irano dykumomis vis dar pulsuoja raketų varikliai.

Reziume: Jei visi laimėjo, vadinasi, niekas nepralaimėjo? Ne visai taip. Artimieji Rytai dar kartą įrodė, kad geriausias būdas paslėpti abipuses nuolaidas – tai vienu metu garsiai sušukti „Mes laimėjome!“.