infa.lt

Europos parlamentas DI akimis

Nuolatinis sprendimų blokavimas svarbiausiais klausimais – nuo paramos Ukrainai iki sankcijų Rusijai ir Iranui – išprovokavo radikalų ginčą Europos Sąjungoje.

Grupė šalių, vadovaujama Vokietijos ir Švedijos, reikalauja skubiai atsisakyti vienbalsiškumo principo užsienio politikoje, kad Bendrija netaptų atskirų sostinių įkaite, rašo „Politico“ leidinys.

Berlyno ultimatumas: „Laikas suaugti“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis šeštadienį pareiškė, kad ES privalo panaikinti veto teisę užsienio ir saugumo politikoje dar šią kadenciją.

„Turime tapti pajėgūs veikti tarptautiniu mastu ir būti tikrai suaugę“, – pabrėžė ministras.

Šį spaudimą skatina ir tai, kad Vengrija, likus mažiau nei savaitei iki balandžio 12 d. rinkimų, vėl vilkina kritiškai svarbų Kijevui 90 mlrd. eurų skyrimą.

Mažųjų šalių baimė: ar dauguma visada teisi?

Nors didžiosios sostinės piktinasi paralyžiumi, kita grupė šalių, įskaitant Prancūziją ir Belgiją, baiminasi prarasti nacionalinių interesų apsaugą.

Belgijos premjeras Bartas De Weveris perspėjo, kad diskusijos apie vienbalsiškumo taisyklės keitimą dabar yra „trumpiausias kelias į tikras bėdas“.

Mažosios valstybės baiminasi, kad įvedus kvalifikuotos daugumos balsavimą, jų balsas užsienio politikos arenoje taps tik dekoracija.

Institucinis chaosas: Ursula von der Leyen prieš Kają Kallas

Situaciją kaitina ir įtampa pačiame Briuselyje.

Pranešama apie aštrėjančius nesutarimus tarp Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir ES diplomatijos vadovės Kajos Kallas dėl to, kas turėtų nubrėžti Europos užsienio politikos gaires.

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) vis dar neranda bendros kalbos, kaip turėtų atrodyti naujoji ES saugumo architektūra.

Nauja saugumo architektūra: „ES užsienio reikalų ministras“ ir Saugumo taryba

Siekdama išbristi iš diplomatinio akligatvio, Europos liaudies partija (EPP) pateikė radikalų planą: dabartinį ES diplomatijos vadovo postą pakeisti pilnaverčiu ES užsienio reikalų ministru, kuris kartu būtų ir Europos Komisijos vicepirmininku.

Be to, siūloma įsteigti specialią Saugumo tarybą, į kurios veiklą būtų įtrauktos ir strateginės partnerės ne ES narės – Jungtinė Karalystė, Norvegija bei Islandija.

Tokiu būdu tikimasi sukurti operatyvų sprendimų priėmimo branduolį, kuris nebebūtų paralyžiuotas vienos šalies veto.

Pesimistų diagnozė

„Esminė problema nepasikeitė – pagrindinė užsienio politikos problema yra vienbalsiškumas“, – sakė trečiasis aukšto ranga ES diplomatas.

„Galite sukurti tūkstantį institucijų, tačiau kol galios vienbalsiškumo principas, tai niekada niekas tinkamai neveiks“, pridūrė jis.

Išvada: Tai ne tik skirtingi prioritetai, tai skirtingos ateities vizijos. Vieni nori „Jungtinių Europos Valstijų“, kiti – stiprių, suverenių tautų sąjungos.