infa.lt

Britai socialiniuose tinkluose vis rečiau elgiasi kaip „turinio kūrėjai“ ir vis dažniau – kaip atsargūs stebėtojai. Naujoje žiniasklaidos reguliavimo institucijos „Ofcom“ ataskaitoje, kurią cituoja tokios amerikiečių leidyklos kaip „The Hollywood Reporter“ ir specializuoti žiniasklaidos šaltiniai, fiksuojamas poslinkis skaitmeninėse įpročiuose: aktyvumas neišnyko, bet tapo pastebimai pasyvesnis ir atsargesnis, rašo „Kontinent“ leidinys.

Žmonės toliau gyvena internete, bet jau daug atidžiau galvoja apie tai, ką palieka po savęs tinkle.

Devyni iš dešimties suaugusių interneto naudotojų Jungtinėje Karalystėje vis dar naudojasi bent vienu socialiniu tinklu, o 16–34 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 97 proc. Tačiau už šio įspūdingo skaičiaus slepiasi kita dinamika: iš tikrųjų kažką skelbia, komentuoja ar dalijasi įrašais jau tik apie pusė naudotojų – 49% palyginti su 61% prieš metus.

Tuo pačiu metu mažėja ir „tyrinėjimo“ susidomėjimas: tų, kurie atranda naujus tinklalapius ir paslaugas, dalis sumažėjo nuo 70% iki 56 proc.

Kokybiniai interviu, kuriais remiasi „Ofcom“, piešia atpažįstamą vaizdą: dalis žmonių apskritai nustojo ką nors skelbti, kiti pereina prie „dingstančių“ įrašų formato – „Stories“ vietoj nuolatinių įrašų naujienų sraute.

Vis daugiau naudotojų galvoja apie skaitmeninį pėdsaką: beveik pusė suaugusiųjų jau tiesiogiai sako, kad bijo galimų savo internetinių įrašų pasekmių ateityje (prieš metus taip atsakė 43%). Tuo pačiu metu mažėja ir tikėjimas, kad internetas „apskritai yra labiau naudingas nei pavojingas“: dabar taip mano 59% respondentų, palyginti su 72% prieš metus.

Atskiras ataskaitos skyrius – nuovargis nuo ekranų ir susirūpinimas dėl skaitmeninės gerovės. Apie du trečdaliai suaugusiųjų prisipažįsta, kad praleidžia per daug laiko prie įrenginių, o 40% teigia, kad tai vyksta beveik kasdien. Reaguodami į tai, žmonės pradeda kurti savo „sanitarinius kordonus“: ištrina programas, nustato laiko ribas, sąmoningai išeina iš namų be išmaniojo telefono.

Šiame kontekste ypač reikšminga tai, kad aktyvumo vakuumą socialiniuose tinkluose iš dalies užpildo dirbtinio intelekto įrankiai. Remiantis „Ofcom“ duomenimis, daugiau nei pusė suaugusių britų – 54% – jau naudoja DI paslaugas, tokias kaip „ChatGPT“, „Copilot“ ar „Gemini“, ir šį augimą daugiausia lemia jauni naudotojai.

Maždaug kas aštuntas DI naudotojas naudoja tokias paslaugas bendravimui, o tarp 25–34 metų amžiaus žmonių – jau beveik kas penktas. Ataskaitoje pažymima, kad kai kurie žmonės bendrauja su dirbtiniu intelektu beveik kaip su gyvu pašnekovu – kartais net to nesuvokdami.

JAV žiniasklaida atskirai pabrėžia šį pokytį: dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik darbo įrankiu, bet ir emocine „paslauga“.

Kai kuriais atvejais naudotojai kreipiasi į pokalbių modelius patarimų po išsiskyrimo arba tiesiog įjungia juos kaip „kompaniją“ dirbdami nuotoliniu būdu. Tuo pačiu metu DI naudojamas ir grynai praktinėms užduotims – nuo interjero planavimo ir vestuvių tostų rašymo iki iliustracijų generavimo.

Visa tai susiklosto į gana aiškią tendenciją: skaitmeninis gyvenimas neišnyksta, bet keičia savo pobūdį. Žmonės tampa atsargesni socialiniuose tinkluose, kritiškiau vertina riziką ir savo skaitmeninį pėdsaką – ir tuo pačiu metu drąsiau eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu, perkeldami jam tiek kasdienes užduotis, tiek dalį emocinio krūvio.

Reguliavimo institucijoms, tokioms kaip „Ofcom“, tai jau ne tik turinio klausimas, bet ir būsimos skaitmeninės aplinkos architektūros klausimas – nuo amžiaus patikrinimų socialiniuose tinkluose iki dirbtinio intelekto paslaugų veikimo taisyklių, kurios vis dažniau tampa „nematomais pašnekovais“ milijonams naudotojų.