infa.lt

Nuo šeštadienio Europoje tapo neteisėta tikrinti privačius internetinius pokalbius, ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos.

Šeštadienį Europos technologijų įmonės (Socialiniai tinklai) atsidūrė ant bedugnės krašto, nes baigiasi galiojimo terminas įstatymui, leidžiančiam joms tikrinti internetinius pranešimus, ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos, praneša „Politico“ leidinys.

Tačiau nors tokia paieška tampa neteisėta, technologijų įmonės greičiausiai dar nenutrauks šios praktikos (turbūt todėl, kad atrandama ir naudingų dalykų – infa.lt past.).

Laikinasis Europos Sąjungos teisės aktas leido įmonėms – įskaitant „Meta“, „Google“, „Microsoft“ ir „Snapchat“ – savanoriškai tikrinti savo tinklus, ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos (CSAM).

Teisėsaugos pareigūnai šį procesą apibūdino kaip „gyvybiškai svarbų“ kovojant su vaikų išnaudojimu. Tačiau šis režimas baigėsi balandžio 3 d., o praėjusį mėnesį ES įstatymų leidėjai nesugebėjo susitarti dėl jo pratęsimo sąlygų.

Reakcijos į šią politinį aklavietę buvo įnirtingos: Europos vidaus reikalų komisaras Magnusas Brunneris sakė, kad tai „sunku suprasti“, o vaikų teisių grupė „Internet Watch Foundation“ tai pavadino „gėdingu politine nesėkme“.

Šio tikrinimo priešininkai turėjo savų argumentų – skanuojami visi pokalbiai, kas leidžia piktnaudžiauti privačiu turiniu, paliktos „galinės durys“ (BackDoor) skenavimui – kažkada taps prieinamos ir hakeriams.

Nepaisant teisinio sprendimo nebuvimo, technologijų įmonės vis dar gali toliau tikrinti medžiagą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.

„Google“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Snapchat“ patronuojančioji bendrovė „Snap“ penktadienį vėlai vakare bendrame pareiškime teigė, kad „toliau imsis savanoriškų (savavališkų – infa.lt past.) veiksmų“ pranešimams tikrinti. „Raginame ES institucijas skubiai užbaigti derybas dėl reguliavimo sistemos“, – teigė technologijų įmonės.

Vienas aukšto rango industrijos atstovas, dalyvaujantis sprendimų dėl naudotojų pokalbio turinio tikrinimo priėmime ir pageidavęs likti anonimu, nes neturi įgaliojimų kalbėti viešai, pareiškė, kad, jo nuomone, nors įstatymo galiojimo pabaiga ir sudaro neaiškią teisinę situaciją, tai nereiškia, kad turinio tikrinimas tampa neteisėtu.

Kompanijos susidūrė su panašia spraga 2020 m., kai neteko teisinio pagrindo skenuoti turinį. Visos įmonės, skenuojančios CSAM, išskyrus „Meta“, teigė, kad tuo metu nenutraukė skenavimo.

Vasario mėnesį „Microsoft“ lobistas elektroniniame laiške įstatymų leidėjams, kurį matė „POLITICO“, teigė, kad ankstesnė teisinė spraga „nesustabdė „Microsoft“ nuo savanoriško savavališko aptikimo tęsimo“.

Pareigūnai įspėjo, kad jei technologijų įmonės tęs skenavimą, jos pažeis ES teisę. Keturi komisijos nariai kovo mėnesį rašė, kad paslaugų teikėjai, be įstatymo skenuodami privačius pokalbius ieškant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos internete, pažeis e. privatumo direktyvą.

„Neturėdamos teisinio pagrindo, įmonės nebegali aktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų privačiuose susirašinėjimuose“, – pareiškime teigė Komisijos atstovas spaudai Guillaume Mercier.

Pasak Markétos Gregorovos, Čekijos Europos Parlamento narės iš Žaliųjų frakcijos, kuri kritikavo skenavimo sistemą kaip pernelyg plačią ir invazinę, „žinome, kad kai kurios įmonės tęsė skenavimą anksčiau buvusio teisinio vakuumo metu… Turime išlikti budrūs.“

Išaiškinimas: Privačių pokalbių sekimas, atliekamas socialinių tinklų kai jų tam neįpareigoja įstatymas, pačių įmonių aiškinamas „atsakomybe“ prieš visuomenę (kuri joms tokios atsakomybės neuždėjo). Reikia suprasti, kad toks  savanoriškas savų naudotojų sekimas  reikalauja papildomų resursų ir išlaidų, tuo pačiu susilpninant pačių pokalbių privatumo apsaugą. Ar tikrai tai daroma vardan kompanijų altruizmo ir rūpinantis visuomene?