infa.lt

NASA

Naujosios lenktynės į Mėnulį prasidėjo kovojant dėl išteklių. NASA ir kitos kosmoso agentūros, įskaitant Kinijos ir Indijos, susidomėjo Mėnuliu, nes jį laiko ledo ir helio-3 šaltiniu, taip pat galimu būsimu placdarmu tolimajame kosmose, rašo „The New York Times“ (NYT) leidinys.

Pirmuoju Mėnulio tyrinėjimo etapu NASA ir Tarybų Sąjunga sutelkė dėmesį į artimąją Mėnulio pusę, kur buvo tiesioginis radijo ryšys su Žeme, tačiau šiandien kosmoso agentūros labiau domisi palydovo poliais ir jo nematoma puse, kuri yra už Žemės regėjimo lauko ribų.

Ledas krateriuose prie polių gali suteikti geriamojo vandens, deguonies ir raketinio kuro, taip pat Žemėje itin retą helį-3 (9 mln. dolerių už svarą) – perspektyvų kurą termobranduolinei energetikai.

Be to, nematoma Mėnulio pusė gali tapti tinkama vieta radijo teleskopui, apsaugotam nuo Žemės radijo trukdžių, įrengti.

Vašingtonas planuoja pastatyti bazę prie pietinio ašigalio, o Kinija skelbia apie planus įkurti savo pačios postus tame pačiame regione.

Atnaujintame NASA „kelio žemėlapyje“ artimiausiam dešimtmečiui numatytas laipsniškas perėjimas nuo trumpalaikių ekspedicijų prie nuolatinės infrastruktūros Mėnulyje – energijos tiekimo, ryšių, transporto sistemų ir, galbūt, mažų branduolinių elektrinių, skirtų ilgalaikiam žmonių buvimui palaikyti.

„Mėnulio lenktynės“ (angl. Moon Race) – tai sąlyginis terminas, apibūdinantis mokslo ir technologijų srityje pažengusių šalių varžybas dėl pirmumo teisės į Mėnulio – vienintelio Žemės natūralaus palydovo – tyrinėjimą. Žurnalistikoje ir literatūroje artima sąvoka yra „kosminės lenktynės“ (angl. Space Race), kurių dalis yra Mėnulio, Marso, asteroidų ir tolimųjų Saulės sistemos planetų tyrinėjimo projektai.

Jų pirmuoju etapu laikoma JAV ir TSRS konkurencija 1958–1978 m., kai Maskva ir Vašingtonas įvykdė atitinkamai 58 ir 59 Mėnulio misijas. 1968 m. gruodį misija „Apollo-8“ pirmą kartą nugabeno tris astronautus į orbitą, o 1969 m. liepą pirmasis astronautas Neilas Armstrongas misijos „Apollo-11“ metu nusileido ant Mėnulio paviršiaus. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, į Mėnulį buvo nugabenti 24 JAV astronautai, iš kurių 12 nusileido ir vaikščiojo jo paviršiumi.

Balandžio 1 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridoje buvo paleistas erdvėlaivis „Orion“. Vykdydama dešimt dienų truksiančią misiją „Artemis II“, įgula apskris Mėnulio nematomąją pusę, bet ant jo paviršiaus nenusileis. Erdvėlaivis skris maždaug 8 tūkst. km atstumu nuo palydovo paviršiaus.

Laive yra trys NASA astronautai – įgulos vadas Ridas Vaismanas, pilotas Viktoras Gloveris, specialistė Kristina Koch, taip pat Kanados kosmoso agentūros astronautas Džeremis Hansenas. Astronautų teigimu, jie pamatė Mėnulio galinę pusę.

JAV nori grįžti į Mėnulį iki 2028 m., dvejais metais anksčiau nei numatė Kinija, tačiau NASA pripažįsta, kad gali ir nelaimėti, rašo „NYT“. Kinija yra vienintelė šalis, kuri nusileido ir paėmė mėginius iš kitos Mėnulio pusės. Šią vasarą septintoji Kinijos robotizuota misija „Chang’e 7“ tyrinės Mėnulio pietinį ašigalį.