infa.lt

Sebastienas Lecornu
Foto: Martin Lelievre / Pool / Reuters

Pagal karinio planavimo įstatymo projektą Prancūzija iki 2030 m. padidins raketų ir dronų atsargas 400 procentų. Dabartiniai karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė, kaip greitai eikvojami šaudmenys intensyvių karo veiksmų sąlygomis.

Dabar Paryžius skiria milijardus eurų esamų atsargų papildymui ir priešlėktuvinės gynybos raketų, kurias jo karinės oro pajėgos paleido Persijos įlankoje, siekdamos atremti Irano dronų atakas, pakeitimui, rašo „Politico“ leidinys, susipažinęs su dokumentu.

„Pirmiausia, be abejo, reikia šaudmenų“, – neseniai įstatymų leidėjams pareiškė Prancūzijos ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, Europoje augant nuogąstavimams dėl konflikto su Rusija pradžios iki šio dešimtmečio pabaigos.

Balandžio 8 d. Prancūzijos vyriausybė pristatys atnaujintą karinio planavimo įstatymą, kuris numato skirti 8,5 mlrd. eurų dronams ir raketoms iki 2030 m. Šis įstatymo projektas yra daugiametis finansinis pagrindas, nustatantis ginklų pirkimo ir kūrimo tikslus.

„Šios pastangos atsispindi užsakymų ir tiekimų augime, taip pat pramoninės infrastruktūros pritaikyme bendrai finansuojant prioritetinius gamybos pajėgumus“, – teigiama 64 puslapių projekte. „Tai daroma siekiant pasirengti „karo ekonomikai““

Naujos grėsmės ir gynybos biudžetas

Nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, dauguma Europos šalių skubėjo stiprinti savo gynybos pajėgumus, ginklavimuisi išleisdamos milijardus eurų. Ši tendencija sustiprėjo po to, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) buvo perrinktas JAV prezidentu, nes kilo nuogąstavimų, kad Vašingtonas gali arba pasitraukti iš NATO, arba, plačiąja prasme, nustoti garantuoti Europos saugumą.

Prancūzijos karinio planavimo įstatymas numato gynybos išlaidas, siekiančias 63,3 mlrd. eurų 2027 m., 68,3 mlrd. eurų 2028 m., 72,8 mlrd. eurų 2029 m. ir 76,3 mlrd. eurų 2030 m.

Po to, kai parlamentas priims šį įstatymo projektą, sumos vis tiek turės būti kasmet tvirtinamos įstatymų leidėjų konkrečiuose biudžeto aktuose, o pajėgumų tiksliniai rodikliai turės būti įtvirtinti sutartyse per ginklų pirkimų agentūrą.

Prioritetas – dronai kamikadzės ir raketos

Tikslai, susiję su dronais ir raketomis, įspūdingi. Prancūzija nori padidinti savo cirkuliuojančių ginklų, pavyzdžiui, dronų kamikadzių, atsargas 400 procentų, „Safran“ gaminamų valdomų aviacinių bombų AASM Hammer – 240 procentų, o „MBDA“ gaminamų raketų „Aster“ ir „Mica“ – 30 procentų.

Naujos sutartys pagal Karinio planavimo įstatymą sudaromos tuo metu, kai Prancūzijos valdžia ir pramonė keičiasi abipusiais kaltinimais dėl masinės ginklų gamybos trūkumo. Ginklų gamintojai kaltino vyriausybę dėl nepakankamo užsakymų skaičiaus, o vyriausybė norėjo, kad ginklų gamintojai investuotų į savo gamybos įrangą prieš pasirašydami sutartis.

Prancūzijos pareigūnas anksčiau paaiškino „Politico“, kad ginklų gamintojai turi būti pasirengę patenkinti staigų paklausos padidėjimą. Praėjusią savaitę MBDA generalinis direktorius Erikas Berange’as žurnalistams pranešė, kad raketų gamintojas šiais metais padidins gamybos apimtį 40 procentų, įskaitant „Aster“ raketų gamybos padvigubinimą.

Jei nebūtų atsižvelgta į šaudmenų atsargas, dokumento projektas rodo, kad Prancūzija nesiekia plėsti savo ginkluotųjų pajėgų: pavyzdžiui, neplanuojama pirkti papildomų „Rafale“ naikintuvų ar fregatų, nepaisant ankstesnių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Lecornu pažadų.

Tačiau Paryžius svarsto galimybę sukurti naują tanką. Projektas rodo, kad Prancūzija pradės tyrimus, siekdama įvertinti, kas galėtų pakeisti dabartinį pagrindinį Prancūzijos tanką „Leclerc“.

Tai vyksta po vis dažnesnių įstatymų leidėjų ir pramonės atstovų raginimų paskatinti vyriausybę pripažinti, kad prancūzų-vokiečių tankų sistema „Main Ground Combat System“ gali vėluoti, o Prancūzijos sausumos pajėgoms reikalingas laikinas sprendimas, kai „Leclerc“ kovinės mašinos bus išimtos iš eksploatacijos iki 2030-ųjų pabaigos.

„Neturime leisti, kad 2026-ieji metai praeitų veltui“, – šią savaitę žurnalistams pabrėžė Prancūzijos deputatas François Cormier-Boulijon, Nacionalinės Asamblėjos gynybos komiteto narys.

Kurso keitimas ir politinis konsensusas

Plano projektas signalizuoja, kad Paryžius tikisi galimų vėlavimų kuriant naujos kartos tanką kartu su Vokietija, nors keletą mėnesių vyriausybė tvirtino, kad programa vyksta pagal grafiką.

Prancūzija, matyt, taip pat nutraukė didelio nuotolio žvalgybinio nepilotuojamo orlaivio „Eurodrone“ projektą – kurį kartu su Vokietija, Italija ir Ispanija kūrė, nes projekte nenumatyta lėšų šiai labai užsitęsusiai Europos programai.

Nors planas apima laikotarpį iki 2030 m., parlamento ir pramonės atstovai tikisi, kad E. Macrono įpėdinis parengs naują planą po 2027 m. prezidento rinkimų.

Prancūzijoje vyrauja platus sutarimas dėl būtinybės didinti gynybos išlaidas: dešinės lyderis ir prezidento rinkimų favoritas Jordanas Bardella (Nacionalinis susivienijimas) praėjusį mėnesį pareiškė, kad Paryžius turėtų skirti 3,5% BVP kariniams poreikiams, laikantis NATO tikslų.