infa.lt

Ketvirtadienį Seime įregistruotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama iš esmės padidinti vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokas.

Pagrindinis siūlymas – kompensuojamojo uždarbio dalį pakelti iki pilno, 100% tarifo.

Esminiai pokyčiai skaičiais:

• Motinystės ir tėvystės išmokos: Nėštumo, gimdymo bei tėvystės atostogų metu išmoka didėtų nuo dabartinių 78,58% iki 100% kompensuojamojo uždarbio.

• Neperleidžiami mėnesiai: Už du mėnesius, kuriuos vaiko priežiūrai privalo pasiimti kiekvienas iš tėvų, bus mokama nebe 78%, o 100% atlyginimo.

• Ilgalaikė priežiūra: * Pasirinkus priežiūrą iki 18 mėn. – išmoka kyla nuo 60 iki 80 proc. * Pasirinkus iki 24 mėn.: pirmaisiais metais kyla – nuo 45 iki 65%, antraisiais – nuo 30 iki 50 proc.

• Antras vaikas: Jei auginant vieną vaiką gimsta antras, bendra išmokų suma didinama iki 100 proc.

• Išmokų „lubos“: Maksimalus uždarbis, nuo kurio skaičiuojama išmoka, didinamas nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VDU). Tai leis daugiau uždirbantiems tėvams gauti didesnes išmokas.

„Sodros“ biudžetas: Milijonai be adresatų

2026 m. „Sodros“ planuose motinystės socialiniam draudimui numatyta surinkti 730 mln. eurų pajamų. Tačiau planuojamos išlaidos (net ir su esamais tarifais) siekia tik 488 mln. eurų.

Tai reiškia, kad biudžete lieka 242 milijonų eurų perteklius, kurio tiesiog nėra kam išmokėti dėl drastiškai sumažėjusio gimstamumo šalyje.

Kodėl pinigų perteklius tik didės?

Šie 242 milijonai eurų – ne sėkmingos ekonomikos, o demografinės žiemos rezultatas. Pinigų „atlieka“, nes vaikų Lietuvoje gimsta vis mažiau, ir tikėtina, kad šis perteklius tik augs. Dešimtmečius trukusi valstybės politika ir didžiosios žiniasklaidos formuojama nuomonė davė savo vaisius: prioritetas teikiamas karjerai, o šeimos kūrimas paliekamas „vėlesniam laikui“.

Nuolatinis abortų, kontracepcijos laisvės ir „saugaus sekso“ propagavimas mokyklose suformavo visuomenę, kurioje vaikas tapo nebe natūralia gyvenimo dalimi, o ekonominiu nuostoliu, kurį valdžia dabar desperatiškai bando „nupirkti“ šimtaprocentinėmis išmokomis. Tačiau pinigai vargu ar užpildys tuštumą, kurią sukūrė ilgametė vertybinė erozija.