infa.lt

nuotr. Loockheed Martin

Prancūzijos siekis sukurti nacionalinę tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą susidūrė su kliūtimis Vašingtone. JAV oficialiai atsisakė suteikti leidimą integruoti savo gamybos raketas į naujuosius prancūziškus raketų paleidimo įrenginius.

Paryžius šiuo metu kuria naujos kartos raketinę sistemą, kuri turėtų pakeisti senstančius, dar devintajame dešimtmetyje sukurtus M270 MLRS įrenginius.

Tačiau, kaip praneša „Euractiv“ leidinys, JAV gynybos departamentas nepatvirtino prašymo leisti šioje sistemoje naudoti amerikietiškas GMLRS (angl. Guided Multiple Launch Rocket System) raketas.

Techninis ir pramoninis barjeras

Nors NATO nuolat pabrėžia ginklų sistemų suderinamumo (angl. interoperability) svarbą, šis sprendimas sukuria precedentą, kai sąjungininkų kuriama nauja technika negali naudoti jau esamos standartizuotos amunicijos. JAV sprendimas reiškia, kad Prancūzija susiduria su dviem pasirinkimais:

• Įsigyti jau sukurtas amerikietiškas HIMARS sistemas, kurios yra visiškai suderinamos su minėtomis raketomis.

• Investuoti į nuosavos tolimojo nuotolio amunicijos kūrimą, kas pareikalautų papildomų daugiamilijardinių investicijų ir užtruktų bent dešimtmetį.

Strateginis kontekstas

Tai vyksta po Prancūzijos ne kartą deklaruotų raginimų Europai siekti „strateginės autonomijos“ gynybos srityje. Panašaus pobūdžio įtampa tarp Paryžiaus ir Vašingtono buvo kilusi ir po „AUKUS“ susitarimo, kai Australija nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija, pasirinkdama JAV ir JK technologijas.

Išvada-reziumė: Šis JAV sprendimas praktiškai reiškia, kad Europos valstybės, siekdamos kurti savo nepriklausomas ginkluotės sistemas, susiduria su technologine izoliacija.

Tai ne tik stabdo Europos gynybos pramonės savarankiškumą, bet ir stiprina JAV, kaip pagrindinės ginkluotės tiekėjos, monopolinę padėtį aljanse.

Europa lieka pasirinkimo kryžkelėje: pirkti paruoštą amerikietišką produktą arba prisiimti milžiniškas išlaidas kuriant visą grandinę nuo nulio.

Galutinis šios situacijos vertinimas paprastas: JAV nori, kad Europa būtų „klientė“, o ne „partnerė“.