2026.04.02 00:12
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio | „Fox News“ laidos kadras
Vašingtono kantrybė baigėsi. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, tiesioginiame „Fox News“ eteryje komentuodamas aklavietę Hormuzo sąsiauryje ir augančią konfrontaciją su Iranu, metė atvirą iššūkį Europos sąjungininkams.
Tai nebe diplomatinis pageidavimas, tai – egzistencinis klausimas pačiam NATO aljansui.
„Atsakymas yra NE“: JAV neketina būti „nemokama apsauga“
Marco Rubio kritikos ašis – dvejopas Europos požiūris į saugumą. Pasak valstybės sekretoriaus, JAV laiko milžinišką karinį kontingentą Europoje tam, kad gintų senąjį žemyną, tačiau kai Amerikai prireikia logistinės paramos savo globaliems interesams užtikrinti, europiečiai staiga prisimena „neutralumą“.
„NATO reiškia, kad turime kariuomenę Europoje, kad galėtume ginti Europą. Tačiau kai mums reikia jų pagalbos, mes neprašome jų vykdyti oro smūgių; kai mums reikia, kad jie leistų mums naudotis savo karinėmis bazėmis, jų atsakymas yra „ne“. Tada kam mums reikalinga NATO? Šį klausimą reikia užduoti“, – rėžė M. Rubio.
Kontekstas: karas prieš Iraną ir Europos baimės
Šis nepasitenkinimo protrūkis įvyko po to, kai tapo aišku, jog kai kurios pagrindinės NATO narės Europoje delsia suteikti leidimus JAV oro pajėgoms naudoti bazes smūgiams prieš Irano karinę infrastruktūrą, baimindamosi tiesioginio įsitraukimo į karinį konfliktą.
JAV administracijai tai atrodo kaip išdavystė: kol amerikiečių tanklaiviai ir sąjungininkų laivai (kaip vakar evakuotas „Qatar Energy“ ekipažas) tampa taikiniais, Europa bando blokuoti vienintelį efektyvų atsaką.
Ką tai reiškia Europai?
M. Rubio pasisakymas žymi epochinį lūžį transatlantiniuose santykiuose. JAV nebetenkina „vienpusio eismo“ saugumas.
Jei Europa nori išlaikyti JAV karinį skydą nuo Rusijos grėsmės, ji privalo tapti JAV operacijų placdarmu kovoje su Iranu ar bet kuriuo kitu globaliu iššūkiu.
Ir čia jau nebesvarbu, kad NATO deklaruoja save kaip gynybinį aljansą.
Išvada:
Tai, ką pasakė M. Rubio, yra transatlantinio saugumo pabaiga. JAV valstybės sekretorius aiškiai pasakė: partnerystė be abipusiškumo yra nulinė vertybė.
Jei Europos šalys blokuos prieigą prie savo bazių operacijoms prieš Iraną, JAV pasitraukimas iš NATO taps nebe gąsdinimu, o logiška išvada.
Mūsų regionui tai – šalčiausias įmanomas dušas: pagrindinis mūsų saugumo garantas viešai abejoja, ar jam apskritai verta čia pasilikti.
Iš kitos pusės žvelgiant – karas Irane – tai JAV ir Izraelio bendra operaciją, kurią šios šalys pradėjo savo iniciatyva nė žodeliu neinformavusios sąjungininkų ir besitikėdamos greitos pergalės. Blickrygui nepavykus atsirado pretenzijos, kurios kertasi su Europos interesui nebūti įtrauktai įkarą – Irano raketos Europai yra kur kas arčiau, nei Amerikai.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
162
Karinės bazės yra saugumui palaikyti, o ne karui pradėti, jeigu jie nesupranta to, tai jie tikrai nereikalingi
Arba, na nemanau, kad JAV galima būtų laikyti kvailiais. Taigi žiūrint į tai kada JAV praturtėjo tai po antrojo pasaulinio karo. O kas jei jie sumanė pakartoti??? Žiūrim, sakykime ES ima ir pradeda kariauti su Rusija? Kam naudinga? ES? tikrai ne. Rusijai, taip pat ne. Kinijai, oj tikrai ne, Kinija su ES pagal prekybą antra pasaulyje, net nepaisant ideologinių milžiniškų skirtumų. O gal JAV naudinga, manau taip. ES nubiednėja taigi perka iš Kinijos mežiau arba iš viso neperka, Kinija tampa daug labiau sukalbamesnė. Rusija varo atgalios kokio 30-50 metų ir JAV netenka galvos skausmo. ES atsiranda poreikis pinigėliams, taigi Maršalo planas 2-50 ir tampa labai prijaukinta kokiai 50 metų. Bet jei ES ima kariauti su RU, o ji NATO, kaip ir JAV NATO, tai JAV nenorėtų kažkaip badytis su RU. Va ir yra idėja kaip nors nuo tos NATO atsiriboti, kas ir kalbama dabar, tai nereiškia išeiti visiškai. Atsiminkime Graikija, Parancūziją tai šen, tai ten ir ka gyvena gi.