2026.04.01 17:19
Salomėjos Nėries skulptūra Vilniuje, prie anksčiau buvusios jos vardo mokyklos
Lietuvos teismų praktikoje – naujas, literatūrinį prieskonį turintis precedentas. Konstatuota, kad S. Nėries gatvės pavadinimas Klaipėdoje privalo būti pašalintas, nes tai tiesiogiai prieštarauja įstatymui.
Teismo išvada: poetė kaip grėsmė?
Teismo sprendime juodu ant balto nurodoma:
„[…] įgyvendinti Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas ir priimti sprendimą dėl viešojo objekto – S. Nėries gatvės pavadinimo Klaipėdoje – pašalinimo.“
Išeina taip, kad lietuvių literatūros klasikė teisiškai prilyginta „totalitariniam režimui“ arba „ideologijai“. Jei iki šiol manėme, kad gatvės pavadinimas yra pagerbimas poetė kultūriniam palikimui, tai dabar, remiantis teismo išvadomis, tai – propagandos įrankis, kurį būtina demontuoti vardan nacionalinio saugumo.
Nuo Mažvydo iki Marcinkevičiaus: kas kitas eilėje?
Toks mechaninis „valymas“ kelia pagrįstų klausimų: kur baigiasi ideologija ir prasideda kultūrinė atmintis? Jei S. Nėris šiandien yra „režimas“, tai kaip vertinti Martyną Mažvydą, kurio nuopelnai raštijai nenuneigiami, tačiau jo laikai irgi toli gražu neatitiko šiuolaikinės demokratijos standartų? Ar kitas eilėje – Justinas Marcinkevičius?
Paradoksalu, bet ši „desovietizacijos“ banga negailestingai plauna tuos, kurie savo laiku tapo šiuolaikinės valstybės pamatais. J. Marcinkevičius – žmogus, stovėjęs Sąjūdžio priešakyje, atkūręs Lietuvos dvasią savo trilogija, šiandien neretai menkinamas tų, kurie sovietmetį matė tik vadovėliuose.
Tie „totalitarinių“ režimų laikais subrendę milžinai, kurie realiai išvedė Lietuvą į laisvę, šiandien tampa patogiais taikiniais biurokratiniams procesams.
Atminties trynimas ar tiesos paieškos?
Klaipėdos gatvės pervadinimas – tai ne tik lentelės pakeitimas. Tai precedentas, rodantis, kad aparatas nesismulkina: asmenybės sudėtingumas ir jų indėlis į kultūrą nubraukiamas viena eilute apie „ideologijų propagavimą“.
Atrodo, kad lengviausia kovoti su tais, kurie nebegali atsakyti. Kol valome gatves nuo poezijos palikimo, lieka atviras klausimas: ar ištrynę vardus, netapsime tuščia lenta, kurioje naujieji „ideologijų prižiūrėtojai“ rašys savo vienintelę teisingą tiesą?
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
271
Kovot su mirusiais lengviausias darbas – jie nepaduos apeliacijos, nepateiks priešinių argumentų, nepasakys, kad dabar valdžioje sėdi krūva totalitarinio režimo anūkų ir vaikų, kurie realiu laiku griauna valstybė…
Koks šūdinas laikotarpis dabar.. teismai ideologizuoti, bylos politinės sprendžiamos pagal šiandienos naratyvą, neįsigilinant į tai, kokie laikai buvo tada, kad atsisakęs paklusti valdžiai geriausiu atveju būtum važiavęs į lagerį…
Vidutinybių ir suskių laikai… ir jų rėmėjų…
taip taip.
tik reikia atsiminti, kad sovietai paminklus poetei neriai statė ne kaip poetei, bet kaip politikei.
ji buvo marksiste, ir sovietų valdžia ir Stalino saulė važiavo parvežti į Maskvą iš idėjos.
kodėl sovietai nestatė paminklų Maironiui?
ar jis prastas poetas?
ne.
ir Neries poelgiai kainavo lietuvių tautai didžiuli krauja.
paskaitykit knyga, lietuvių vaikai prie Laptevų jūros.
vien tik birželio 13 d buvo išvežta apie 10 000 lietuvių vaikų, beveik visi jie žuvo iš bado.
ką jie pasakytu apie Neri kaip poetė?
tik prakeiksmus .
žmonių atmintis kaip žuvyčių , tik 3 sekundes.
vaziuotum tu i savo okraina landsbergini suski
Kai kalba šis Jino-trolis.. norisi tik nusisukt… ir riebiai nusispjaut. Zombio gabalas…
Tau paminklą pastatys,kaip didžiausiam Lietuvos idiotui. 😁😁😁
O tu čia pats sugalvojai tokį pavadinimą „Lietuvių vaikai prie Laptevų jūros” vietoj „Lietuviai prie Laptevų jūros”? Matyt, kad ir pats neskaitei.
Dabar turime totalitarinį režimą.
Netikėjau, kad Lietuvą valdys chunveibinai.
gal geriau poetei, politikoje nieko nenusprendusiai, negu dėdulei-nr1 vadovui, dėduliai-nr.1 partizanui, dėdulei-nr1 šachmatininkui, dėdulei- nr1 pojetui.