infa.lt

Kai „Patriot“ raketų gamintojas lieka tuščiomis rankomis

Kol Vašingtonas viešai deklaruoja paramą sąjungininkams, už uždarų durų vyksta kai kas neturinčio precedentų: JAV neoficialiai kreipėsi į Lenkiją, prašydamos „paskolinti“ savo turimas „Patriot“ raketas. Šis žingsnis – tai ne šiaip logistinis manevras, o oficialus pripažinimas, kad galingiausios pasaulio armijos oro gynybos resursai Artimuosiuose Rytuose pasiekė dugną.

Kuveite, Saudo Arabijoje ir kitose regiono bazėse amerikiečių skydas tiesiog sutrūkinėjo po nesibaigiančių Irano atakų kruša. Čia ir atsiremiame į skaudžią aritmetiką: modernūs, milijonus kainuojantys ginklai puikiai veikia prieš pavienius taikinius, tačiau jie beviltiškai pralaimi prieš masinę, pigią išsekinimo ginkluotę.

Iranas sėkmingai „kala“ į strateginius sąjungininkų objektus, o JAV, nebespėdama gaminti naujų raketų, priversta jų ieškoti savo partnerių – šiuo atveju Lenkijos – sandėliuose.

Tai rimtas signalas: karo ekonomika negailestinga – jei tavo gynyba kainuoja šimtus kartų brangiau nei priešininko puolimas, bankrotas ateina ne per finansų ataskaitas, o per tuščius raketų paleidimo įrenginius.

1. Matematika prieš mitą

Karo ekonomikos matematika: geriausia pasaulio oro gynyba pralaimi ne technologiškai, o aritmetiškai. Kol lenkai džiaugėsi kiekvienu nauju „Patriot“ vienetu, JAV sandėliai Artimuosiuose Rytuose (nuo Kuveito iki Saudo Arabijos) tiesiog išseko. Iranas įrodė, kad tūkstančiai pigių dronų yra efektyvesni už dešimtį brangių raketų, nes jos tiesiog baigiasi.

2. Neoficialus prašymas – padėtis be išeities?

Tai, kad pasirodė informacija apie JAV prašymą Lenkijai „pasidalinti“ savo atsargomis, yra lūžio taškas.

• Lietuvos kampu: Mes visada tikėjomės, kad prireikus JAV atveš savo skydą pas mus. Dabar matome atvirkštinį procesą – JAV ima skydą iš mūsų kaimynų, kad užkamšytų skyles ten, kur Iranas sistemingai „kala“ į sąjungininkų infrastruktūrą.

• Lenkijos dilema: Lenkų skaitytojui tai skaudžiausia tema. Varšuva investavo milijardus į savo saugumą, o dabar tampa neoficialiu JAV „donoru“. Tai kelia pagrįstą klausimą: ar mes netampame įkaitais strategijos, kuri nesugeba pasigaminti pakankamai šaudmenų?

• Lenkijos vadovybė nesutinka: Lenkijos gynybos ministras pareiškė tarp eilučių, jog nieko neduos. Bet ar išlaikys iki galo savo pasiryžimą?

3. Karo ekonomikos bankrotas praktikoje

Turime aiškiai pamatyti tikrovę: aukštosios technologijos pralaimėjo masinei gamybai.

• Iranas gali leisti sau prarasti 1000 dronų per savaitę.
• JAV ir sąjungininkai negali sau leisti iššauti 1000 „Patriot“ raketų per mėnesį, nes jų tiesiog fiziškai nėra tiek pagaminta.
• Kai gynyba kainuoja 100 kartų brangiau nei puolimas, bankrotas yra tik laiko klausimas.
• Karas apnuogina „suplyšusias“ politikų kelnes, kai gynybai pirkti už šimtus milijonų ginklai, pasirodo neadekvatūs mūšio lauko situacijai.

Išvada

Lietuvai tai pamoka, kad pasitikėjimas vien „didžiuoju broliu“ yra rizikingas, kai to brolio sandėliai tušti. Jei JAV „skolinasi“ iš lenkų, vadinasi, saugumo garantijos Rytų flange tampa tiesiogiai priklausomos nuo to, kiek dar dronų Iranas paleis link Saudo Arabijos naftos telkinių.