infa.lt

TOK prezidentė, Kirsty Coventry
Foto: © Europos Olimpinis Komitetas / Alexander Louvet

Praėjus beveik trisdešimčiai metų nuo to laiko, kai buvo atsisakyta šios praktikos, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį, kovo 27 d., nusprendė vėl įvesti moteriškumo genetinius testus, kurie bus taikomi nuo 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių, taip iš moterų sporto pašalindamas transseksualus ir didžiąją dalį interseksualių sportininkų.

„Teisė dalyvauti bet kuriose moterų olimpinėse varžybose dabar suteikiama tik biologinės lyties moterims“, neturinčioms SRY geno, paaiškino olimpinė institucija savo pranešime po „vienbalsio“ vykdomojo komiteto balsavimo.

Atsisakydamas 2021 m. priimtų taisyklių, pagal kurias kiekviena tarptautinė sporto federacija galėjo pati nustatyti savo politiką, TOK taiko šias taisykles tiek transseksualams, tiek didžiajai daliai interseksualių sportininkų, kurie natūraliai turi genetinių variacijų, tačiau nuo gimimo laikomi moterimis.

Šios taisyklės nebus taikomos toms, kurios galės įrodyti savo „visišką nejautrumą androgenams“, t. y. savo organizmo nesugebėjimą naudoti testosterono, o šis įrodymas reikalauja brangių ir sudėtingų tyrimų, skundžiasi prancūzų „LeMonde“ leidinys.

„Labai didžiuojuosi šiuo darbu“, – žurnalistams sakė TOK prezidentė Kirsty Coventry, kurios nuomone, naujoji politika „remia lygybę, teisingumą ir saugumą sporto aikštelėse“.

Ši priemonė, kuri bus taikoma nuo 2028 m. olimpinių žaidynių ir „neturi atgalinio poveikio“, nekelia abejonių dėl alžyriečių boksininko Imane Khélif Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoto aukso medalio. Turintis SRY geną, jis nuo gimimo laikomas moterimi ir TOK jį nuolat pristatydavo kaip moterį, aiškina leidinys.

Ketvirtadienio vakarą Prancūzijos olimpinis ir sporto komitetas (CNOSF) pareiškė, kad šie testai „kelia rimtų etinių ir mokslinių klausimų visiems suinteresuotiems asmenims“, nekalbant jau apie „praktines problemas“, susijusias su jų draudimu dėl „bioetikos įstatymų ir civilinio kodekso“.

Savo ruožtu Prancūzijos sporto ministrė išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ po TOK pranešimo, kurį ji pavadino „žingsniu atgal“. „Mes prieštaraujame genetinių testų taikymui plačiu mastu, nes tai kelia daug etinių, teisinių ir medicininių klausimų, ypač atsižvelgiant į Prancūzijos bioetikos teisės aktus“, kurie draudžia šiuos testus, – pareiškė Marina Ferrari spaudai perduotame pranešime.

TOK jau buvo taikęs chromosomų moteriškumo testus nuo 1968 m. iki 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių, tačiau 1999 m. jų atsisakė dėl mokslininkų bendruomenės, kuri abejojo jų tinkamumu, ir savo pačios sportininkų komisijos spaudimo, primena „LeMonde“.