infa.lt

foto: Dado Ruvic/Reuters

Farmacijos milžinai teigia, kad sutartys turi būti vykdomos

Artimiausiomis savaitėmis Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos teisininkai pasirodys Briuselio teisme, siekdami išspręsti ilgai trunkantį ginčą dėl milijardų eurų vertės COVID-19 vakcinos užsakymų pagal didžiausią ES viešųjų pirkimų sandorį, praneša „Euractiv“ leidinys.

Remiantis teisininkų ir teismo tvarkaraščiais, sprendimas byloje tarp amerikiečių vaistų gamintojos „Pfizer“ ir jo partnerės „BioNTech“ prieš Lenkiją ir Rumuniją, taip pat bylos prieš Vengriją nagrinėjimas turėtų įvykti per artimiausias tris savaites.

Bylos Briuselio pirmosios instancijos teisme yra dalis platesnio teisinio ginčo, kurį 2023 m. iškėlė „Pfizer“ ir „BioNTech“, kaltindamos šias šalis, kad jos nesilaikė vakcinos pirkimo įsipareigojimų, dėl kurių buvo susitarta pandemijos piko metu.

Belgijos teisėjai sprendimą dėl Lenkijos ir Rumunijos bylos turėtų paskelbti „iki kovo pabaigos“, teigė bylos advokatai ir Briuselio teismo atstovas spaudai. Sprendimas nustatys, ar ES šalys tebėra teisiškai įpareigotos sumokėti už vakcinos dozes, kurių joms nebereikia.

Tuo tarpu Vengrija susidurs su „Pfizer“ teisininkų komanda balandžio 16 d., pridūrė atstovas spaudai, tačiau lieka neaišku, kada bus paskelbtas galutinis sprendimas.

Šie atvejai atskleidžia neįprastą teisinį konfliktą tarp didžiųjų farmacijos bendrovių ir ES valstybių narių. Pavojuje yra ne tik milijardai eurų už nesumokėtas vakcinas, bet ir bendros pirkimo procedūros, dėl kurios derėjosi pati Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, patikimumas.

2021 m. Komisija sudarė bendrą susitarimą su „Pfizer“ ir jos partnere, po kurio atskiros ES šalys nusprendė dalyvauti pateikdamos konkrečius užsakymus.

Kritikai teigia, kad susitarimui trūko skaidrumo ir juo buvo nustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai, pagal kuriuos valstybės narės turėjo sumokėti už vakcinos dozes net ir tada, kai pandemijos poreikiai sumažėjo, dėl ko teko išmesti milijonus nereikalingų koronaviruso vakcinos dozių.

Kai 2021 m. gegužę buvo sudarytas susitarimas, Komisijos atstovas spaudai teigė, kad „pandemijos pabaigos nebuvo matyti“.

Taip pat buvo teigiama, kad „kiekviena valstybė narė galėjo laisvai nuspręsti, ar sudaryti sutartį, ar atsisakyti“, ir turėjo laiko įvertinti sąlygas bei kiekius.

Komisija atsisakė komentuoti tebevykstančias teismo bylas, kuriose ji nedalyvauja.

Daugiau nei 2 mlrd. eurų nesumokėtų sąskaitų už vakcinas

Vengrija 2021 m. užsisakė apie 2 mln. vakcinos dozių po maždaug 19,5 euro už vieną, o 2022 m. – papildomus užsakymus, tačiau vėliau, remiantis teismo dokumentais, siekė atidėti pristatymus dėl ekonominio ir socialinio Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio ir atsisakė mokėti.

Dokumentuose teigiama, kad „Pfizer“ reikalauja apie 60 mln. eurų plius palūkanas, argumentuodama, kad sutartis tebėra privaloma.

Panašiai ir Lenkija 2022 m. balandį atsisakė pristatymų, motyvuodama per didelėmis atsargomis ir paklausos sumažėjimu, tačiau „Pfizer“ reikalauja beveik 1,4 mlrd. eurų mokėjimo, plius palūkanas, už 60 mln. nepristatytų dozių. Varšuva taip pat rėmėsi force majeure dėl karo Ukrainoje, kuriuo ir užsibaigė visa pandemija.

Pasak vietos žiniasklaidos priemonės „Rynek Zdrowia“, iki 2023 m. buvo atidėta lėšų galimai kompensacijai padengti. Tačiau, kadangi šios lėšos vėliau buvo panaikintos ir nukreiptos pacientų priežiūrai, Lenkijos pareigūnai nerimauja, kad pralaimės bylą ir turės sumokėti „Pfizer“ didesnę sumą, tuo tarpu susiduriant su sparčiai augančiu deficitu.

Kalbant apie Rumuniją, byla kilo dėl šalies sprendimo atsisakyti maždaug 28 mln. perteklinių vakcinos dozių, kurių vertė siekia apie 615 mln. eurų, tiekimo ir apmokėjimo, teigė šalies teisininkai, atsisakydami nurodyti konkrečias priežastis.

Komisijos derybų būdu sudarytos sutartys „turi būti vertinamos atsižvelgiant į taikytiną sutarčių teisę ir ES teisę“, – „Euractiv“ sakė „Lexters“ partneriai Alexandru Stanescu ir Irina Vasile, atstovaujantys Rumunijai.

Jie pridūrė, kad tokios bylos atspindi „Pfizer“ vykdomą platesnę kampaniją, kuria siekiama daryti spaudimą ES šalims dėl COVID-19 vakcinos tiekimo sutarčių vykdymo, net jei situacija ar objektyvūs visuomenės sveikatos poreikiai smarkiai pasikeitė.“

„Pfizer siekia, kad šios valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų dėl vyriausybių pateiktų COVID vakcinos užsakymų… kuriuose Pfizer prisiėmė beprecedentinius įsipareigojimus dėl kiekių garantijų, gamybos Europoje ir daugelio kitų aspektų“, – teigė bendrovės atstovas spaudai.

Jis taip pat teigė, kad bendrovė parodė „nepaprastą lankstumą ir nuolatinį įsipareigojimą atsižvelgti į valstybių narių situacijas“.

Vengrijos, Rumunijos ir Lenkijos atstovai spaudai neatsakė į prašymą pateikti komentarą.