infa.lt

Turtas šiuolaikiniams žmonėms teikia daugiau laimės nei prieš 20–30 metų. Tačiau šis poveikis nesusijęs su prekėmis ar pramogomis, kurias galime nusipirkti už pinigus.

Pinigai ne tik suteikia žmogui jausmą, kad gyvenimas pavyko – nuo jų priklauso vis didesnė mūsų pasitenkinimo gyvenimu dalis, nustatė amerikiečių psichologai. „Šiandien pinigai ir laimė yra labiau susiję nei praeityje.

Panašu, kad šiandien už pinigus galima nusipirkti daugiau laimės nei anksčiau“, – padarė išvadą Džin Tvenge, Kalifornijos valstybinio universiteto San Diege profesorė, išanalizavusi beveik pusę amžiaus trukusios 40 tūkst. vyresnių nei 30 metų amerikiečių apklausos duomenis.

Šis tyrimas peržiūrėjo daugelio ankstesnių tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad pinigų ir laimės koreliacijai nėra viršutinės ribos: kuo žmogus turtingesnis, tuo jis gali būti laimingesnis.

Naujasis tyrimas gali sukelti revoliuciją: godžių egoistų gyvenimas nėra toks tuščias, kaip buvo manoma jau šimtmečius. Tačiau paaiškėjo ir kita: tai, kodėl per pastaruosius 30 metų pinigai taip smarkiai ėmė nulemti laimę, turi neįtikėtinai liūdną paaiškinimą.

Laimė pabrango

Kiekvienas savaip supranta, kas yra laimė – ši nuo mokyklos laikų pažįstama mintis teisinga tik iš dalies. Žinoma, laimės formulė labai priklauso nuo gyvenamosios šalies ir kultūrinių skirtumų. Be to, mokslininkai ją apibrėžia įvairiai – nuo teigiamų emocijų vyraujimo iki jausmo, kad gyvenimas turi prasmę.

Apie laimę kaip didžiausią žmogui pasiekiamą gėrį mąstė dar senovės filosofai, o JAV Nepriklausomybės deklaracijoje jos siekis yra įtvirtintas kaip pagrindinė žmogaus teisė. Tačiau tik per pastaruosius 20–30 metų laimė pradėta laikyti vienu iš pagrindinių žmogaus mokslinių tyrimų objektų.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje psichologai ėmė naudoti sąvoką „subjektyvi gerovė“ kaip aiškiai apibrėžtą ir išmatuojamą šios sąvokos analogą.

Tai leido psichologams patikrinti kitą plačiai paplitusią sentenciją – „laimė ne piniguose“. Iš pradžių jie padarė išvadą, kad laimė turi finansinę ribą: kuo didesnės pajamos, tuo laimingesnis bus jų savininkas, bet tik iki tam tikros sumos.

2010 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatai Danielis Kahneman ir Angus Deaton ją nustatė kaip 75 tūkst. dolerių per metus. Jie teigė, kad viršijus šią sumą, pajamų augimas nepadidina laimės jausmo. Norėdami gauti tokį rezultatą, jie išnagrinėjo 450 tūkst. „Gerovės indekso“ apklausos anketų, kurią atlieka agentūra „Gallup“.

Tai sukėlė žinomą perversmą mąstysenoje. Netgi pozityviosios psichologijos tėvas Martinas Seligmanas, svarstydamas apie laimės prigimtį, vadinamųjų aplinkybių, tarp kurių buvo ir pajamos, įtakai skyrė tik 10% ir patikslino: „Tai, kiek jums svarbūs pinigai, daro didesnį poveikį jūsų laimei nei patys pinigai“.

Visa tai suteikė ne pernelyg sąžiningiems darbdaviams galimybę gėdinti darbuotojus už norą gauti didesnį atlyginimą. Dabar paaiškėjo, kad pinigai yra nepakeičiama gerovės sudedamoji dalis, o riboti žmogaus siekį jų gauti reiškia kėsintis į jo gerovę.

Naujausi tyrimai nustebino netgi pačius mokslininkus. Už pinigus galima ne tik nusipirkti laimę: bėgant metams už tą pačią sumą galima patirti dar stipresnį jausmą, kad gyvenimas pavyko. Profesorė Tvenge tai nustatė, išanalizavusi 40 tūkst. vyresnių nei 30 metų amerikiečių apklausos duomenis, apimančius beveik pusę amžiaus – nuo 1972 iki 2016 metų.

„Mes nusprendėme laimės tendencijas nagrinėti per socialinės klasės prizmę, ypač per pajamas“, – pasakoja ji. – Laimės pojūčio skirtumas pagal pajamų lygį nuo 1970-ųjų iki 2010-ųjų nuolat didėjo. Be to, skirtingai nei ankstesniuose tyrimuose, nebuvo pastebėta laimės prisotinimo plato, pasiekus tam tikrą pajamų lygį. Suaugusieji, 2020 m. uždirbantys daugiau nei 160 tūkst. JAV dolerių per metus, buvo laimingesni už tuos, kurie uždirbo nuo 115 tūkst. iki 160 tūkst. JAV dolerių.“

Galbūt priežastis ta, kad Kanehmanas ir Deitonas laimę matavo vertindami žmonių subjektyvią gerovę: pastarųjų buvo prašoma įvertinti savo jausmus po to, kai įvykis įvyko. O vėlesniuose tyrimuose, pavyzdžiui, Pensilvanijos universiteto Matthew Killingwortho darbe, teigiamos emocijos buvo tiriamos tuo metu, kai jos kildavo.

Naudodamas šį laimės matą, Killingworth nustatė, kad didėjant pajamoms didėjo ir žmonių vertinamas, ir patiriamas gerovės jausmas. Didesnių pinigų uždirbimas buvo susijęs su kasdieniu savijautos pagerėjimu ir didesniu pasitenkinimu gyvenimu apskritai.

Kritikos neatlaiko ir žinomo stereotipo, kad loterijų laimėtojai netrukus patenka į depresiją ir lieka be nieko. Jis grindžiamas pavieniais atvejais, o masinė statistika rodo visiškai priešingą vaizdą. Švedų tyrėjai stebėjo 3362 laimingųjų, laimėjusių nuo 100 tūkst. iki 2 mln. dolerių, savijautą ir net per 22 metus jie išlaikė aukštą laimės lygį.

Ir Vokietijoje piliečiai, laimėję loterijoje, pasirodė esą visiškai patenkinti gyvenimu net praėjus metams po to, kai jiems nusišypsojo laimė, teigia tyrėjai.

Nepasiturinčiojo 40 metų yra lygūs turtingo 60 metų

Tad kodėl su metais už pinigus galima nusipirkti vis daugiau laimės? Tyrėjai mano, kad atsakymas glūdi tame, jog per pastaruosius 30–50 metų gyvenimo kokybės atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų smarkiai padidėjo.

Jei anksčiau mažas pajamas gaunantis žmogus galėjo sau leisti turėti nuosavą namą, išlaikyti šeimą ir taupyti senatvei, tai dabar jis neturi tokių galimybių. Be to, medicinos pažanga lėmė tai, kad turtingieji daug rečiau serga, ilgiau išlieka jauni ir gyvena ilgiau.

Jei 1978 m. vidutinis įmonės vadovas uždirbo 30 kartų daugiau nei eilinis darbuotojas, tai dabar – 270 kartų daugiau, teigia Džinas Tvenge, pateikdamas šiuos skaičius. Būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros – pagrindinių poreikių – kaina auga ne tik sparčiau nei pajamos, bet ir viršija vidutinę infliaciją, todėl vis daugiau žmonių iškrenta iš viduriniosios klasės.

Mažos pajamos siejamos su prasta sveikata ir trumpu gyvenimu. Mažai uždirbantys žmonės dažniau serga ir miršta anksčiau. Tyrime „Pajamų ir gyvenimo trukmės ryšys JAV nuo 2001 iki 2014 metų“ pažymėta, kad 1% turtingiausių vyrų gyvena vidutiniškai 15 metų ilgiau nei 1% vyrų su mažiausiomis pajamomis; moterų atveju šis skirtumas siekia dešimt metų.

Stanfordo ir Harvardo mokslininkų atliktas tyrimas truko 15 metų, ir per tą laiką turtingųjų gyvenimo trukmė pailgėjo beveik trejais metais, o vargšų – tik 0,32 metų. O britų sociologai apskaičiavo, kad skurdžių Londono rajonų gyventojai gyvena 19–20 metų trumpiau nei turtingų rajonų gyventojai.

Vargingai gyvenančių žmonių galimybės laiku pastebėti ligą ir pasveikti yra mažesnės bent jau dėl to, kad jie daugiau galvoja apie nuomos mokestį nei apie reguliarias profilaktines apžiūras, o veiksmingi vaistai yra brangūs.

Kaip nustatė mokslininkai iš Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele, gyvenimas skurdžiomis sąlygomis didina Alzheimerio ligos, onkologinių ir širdies ligų riziką, jau nekalbant apie neišvengiamai atsirandančią depresiją.

Mažėjant gyvenimo lygiui didėja mirtingumo rizika ne tik dėl labiausiai paplitusių priežasčių – insulto, širdies ligų ar diabeto, bet ir, pavyzdžiui, dėl storosios žarnos vėžio, nes racione vyrauja žemos kokybės perdirbti produktai.

Galiausiai, nepasiturintys turi daugiau galimybių susidurti su ankstesne ligos pradžia, darbingumo praradimu ir fizinių sutrikimų atsiradimu. „Nepasiturintys turi aukštesnį biologinių didelės rizikos veiksnių (kraujospūdžio, cholesterolio lygio ir panašių rodiklių) lygį nei turtingesnieji tiek 20, tiek 70 metų amžiaus“, – teigia Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele tyrėjai.

40 metų amžiaus vargingai gyvenančio žmogaus biologinės rizikos lygis yra panašus į 60 metų amžiaus turtingesnės šeimos nario lygį.“

Kukli viltis

Ir čia susidaro užburtas ratas. Žmonės, kurie, palyginti su aplinkiniais, jaučiasi esą vargšai, dar labiau nuskursta – į tai juos stumia santykinio nepritekliaus pojūtis, verčiantis gyventi ne pagal pajamas, vietoj to, kad kuklias lėšas išleistų kuo protingiau. Ir jų pasitenkinimo gyvenimu lygis krinta: Norvegijos naujovės lėmė, kad skirtumas tarp „turtingųjų“ ir „vargšų“ laimės jausmo išaugo net 29 proc.

Tyrimai rodo, kad šalių, kuriose yra didelė pajamų nelygybė, gyventojai iš esmės yra mažiau laimingi. Šiuo atžvilgiu visuomenės poliarizacija, kai viduriniosios klasės sluoksnis vis plonėja, o atotrūkis tarp turtingų ir finansiškai suvaržytų piliečių vis didėja, savaime labai prisideda prie visos visuomenės laimės mažėjimo.

Tačiau ne tik dėl to finansinių sunkumų, įskaitant mažą atlyginimą, žmogus tampa nelaimingas. Pasak Džono Jahimovičiaus, verslo administravimo profesoriaus Harvardo verslo mokykloje, pagrindinis didesnių pajamų privalumas yra tai, kad jos tampa buferiu susidūrus su mažesnėmis ir didesnėmis problemomis.

Pavargai – užsisakyk maisto iš restorano, susirgai – eik pas geriausią gydytoją, galėsi sumokėti sąskaitą. „Pinigai – tai ne tik būdas, kuriuo žmonės gali nusipirkti laimingų akimirkų; tai taip pat svarbus saugumo, užtikrintumo ir stabilumo įrankis“, – aiškina Jahimovičius. – Jie gali padėti sušvelninti sunkių laikų smūgį; pinigų trūkumas gali paversti netgi nekaltus dalykus daug niūresniais ir skausmingesniais.“

Be fizinių negalavimų, pajamų sumažėjimas, kaip seniai įrodyta, didina psichikos sutrikimų riziką, o vargstančių tėvų depresiją ir nerimą perima jų vaikai. Žmonės, turintys nedideles pajamas, turi daugiau priežasčių stresui – netgi nedidelės sumos praradimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Be to, jiems sunkiau atsigauti po nesėkmių.

Dar viena problema yra ta, kad norint padidinti pajamas, visų pirma, reikia tapti laimingu. Lori Santos, Jėlio universiteto profesorė ir podkasto „The Happiness Lab“ vedėja, pažymi: daugybė tyrimų rodo, kad laimė, teigiamos emocijos ir gyvenimo džiaugsmas yra didesnio užmokesčio prielaida, o ne atvirkščiai.

Kitaip tariant, gyvybingesni darbuotojai, turintys teigiamą požiūrį į ateitį, greičiausiai dirbs geriau ir, atitinkamai, gaus didesnį atlyginimą. Tačiau įmonėse, kuriose atlyginimo didinimas mažai priklauso nuo rezultatų, tai vargu ar pavyks.

Pabaigoje reikia paminėti dar vieną dalyką, susijusį su pinigų ir laimės ryšiu. Pasitenkinimą gyvenimu didina ne tiek didelės pajamos, kiek santaupų buvimas. Gerai apmokamas pilietis, kuris švaisto pinigus, iš tikrųjų yra mažiau laimingas nei tas, kuris sugebėjo sukaupti įspūdingą sumą, taupydamas iš ne tokių didelių atlyginimų.

Tai suteikia tam tikrą viltį tiems, kurie nėra pernelyg turtingi. Žinoma, kuo didesnė suma sąskaitoje, tuo ramiau jaučiatės, bet gera žinia yra ta, kad net ir nedidelės santaupos jus gerokai padrąsins. 2020 m. tyrimas įrodė, kad vos 500 dolerių sąskaitoje padidina pasitenkinimo gyvenimu lygį 15%, palyginti su situacija, kai santaupų nėra.