infa.lt

Karas su Iranu gali įtraukti JAV į naują ilgalaikį karą Artimuosiuose Rytuose,, panašų į karines operacijas Afganistane ir Irake, rašo „The Financial Times“ leidinys. Analitikai ir pareigūnai mano, kad taip atsitiks, jei Donaldas Trampas (Donald Trump) toliau didins karinių pajėgų dislokavimą Irane.

Nepaisant prezidento Donaldo Trampo pareiškimų apie „operacijos prieš Teheraną sėkmę“, po trijų savaičių karo veiksmų karo pabaiga atrodo vis labiau nutolusi, teigiama straipsnyje.

„Iš pradžių jis buvo režimo pakeitimo šalininkas. Bet kai nebaigi to, ką pradėjai, galiausiai gauni režimą, kuris, galbūt, smarkiai nukentėjo, bet grįžta prie to, ką darė anksčiau“, – leidiniui sakė buvęs Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Džonas Boltonas.

Šiuo metu Baltieji rūmai svarsto galimybę dislokuoti sausumos pajėgas Artimuosiuose Rytuose, o Pentagonas paprašė Kongreso skirti dar 200 mlrd. dolerių kariniams veiksmams finansuoti.

Visa tai kelia nerimą Respublikonų partijos nariams, kuriems teks pateisinti 33% kuro kainų šuolį pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje prieš lapkričio rinkimus. Tai „įdomus įvykių posūkis“ Trampui, kuris, kaip pažymima publikacijoje, ilgą laiką kritikavo Amerikos „begalinius karus“.

Ekspertai nurodo, kad Vašingtono tikslai Irano atžvilgiu tebėra migloti, todėl juos sunku pasiekti, o pati situacija vilkina karo pabaigą. Kartu su tuo pasitraukimo galimybių vis mažėja, ir nė viena iš jų nebus vertinama kaip JAV pergalė, leidiniui teigė šaltiniai iš buvusių pareigūnų.

Pasitraukimas dabar leistų išsaugoti karių gyvybes ir biudžetą, tačiau valdžioje paliktų „Irano režimą, dar griežtesnį ir militaristiškesnį nei ankstesnis“, mano demokratų senatore, buvusi CŽV analitikė Elissa Slotkin.

„Iranas laimi, jei galima taip pasakyti, tiesiog išgyvendamas. Ir jie aiškiai parodė, kad gali išgyventi“, – „FT“ teigė buvęs JAV ambasadorius Irake ir Afganistane Ryan Crocker.

Pasak jo, reali „naujosios klampynės“ pavojaus, panašaus į operacijas Afganistane ir Irake, rizika kils tik tuo atveju, jei Donaldas Trampas nusiųs sausumos pajėgas į Iraną. Jis abejoja, ar Vašingtonas rimtai pasirengęs tai padaryti. „Jei tai padarytume, tai baigtųsi siaubingu chaosu“, – daro išvadą jis.

D. Trampas dabar sukūrė savo „receptą karui“, leidiniui teigė Ilanas Goldenbergas, buvęs Artimųjų Rytų patarėjas B. Bideno ir B. Obamos administracijose.

Tuo tarpu JAV į Artimuosius Rytus nusiuntė šešis desantinius laivus su tūkstančiais jūrų pėstininkų, rašė „Newsmax“. Į regioną, be kita ko, dislokuojama desantinė grupė „Boxer“ su desantiniu laivu „Boxer“ ir doklaiviais „USS Portland“ bei „USS Comstock“ (2,5 tūkst. jūrų pėstininkų), kuri turi prisijungti prie „USS Tripoli“ (apie 2,2 tūkst. jūrų pėstininkų), kuris jau yra kelyje.

Remiantis „The Wall Street Journal“ duomenimis, JAV gali panaudoti jūrų pėstininkus vienos ar kelių salų prie Irano pietinės pakrantės užėmimui, siekdamos atverti Hormuzo sąsiaurį. Keturi „Axios“ šaltiniai taip pat teigė, kad Vašingtonas svarsto galimybę užimti Chargo salą per sausumos operaciją arba ją blokaduoti jūroje, siekdamas priversti Iraną atblokuoti sąsiaurį.

Tuo tarpu kovo 21 d. D. Trampas sakė, kad JAV svarsto galimybę sumažinti pastangas Irano atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad Baltieji rūmai „yra labai arti mūsų tikslų pasiekimo“.

Kaip pažymėjo „Axios“, JAV karas su Iranu tapo pirmuoju atveju D. Trampui, kai jis negali lengvai išeiti iš situacijos improvizuodamas ar derėdamasi. Trampas bando įveikti naftos krizę Persijos įlankoje, tačiau rizikuoja patekti į „eskalavimo spąstus“, kai galingesnė jėga yra suinteresuota tęsti atakas, siekdama parodyti savo pranašumą, nors jų veiksmingumas mažėja, pranešė leidinys.

JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje prieš Iraną jau dalyvauja daugiau nei 50 tūkst. karių, apie 200 naikintuvų, dvi lėktuvnešių smogiamosios grupės ir strateginiai bombonešiai.

Pentagonas preliminariai įvertino karinės operacijos prieš Iraną kainą 1 mlrd. JAV dolerių per dieną, rašė „The Atlantic“. Per pirmąsias dvi operacijų savaites JAV išeikvojo kritiškai svarbių šaudmenų atsargas, kurios buvo kaupiamos kelerius metus, rašo „The Financial Times“.