infa.lt

Foto: Kaja Kallas „X“

27 ES užsienio reikalų ministrai susitinka Briuselyje aptarti būdų, kaip užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paragino sąjungininkus padėti atverti šį vandens kelią, nes kitaip jiems gresia „labai bloga“ ateitis NATO.

ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad siūlys pakeisti bloko karinės jūrų misijos mandatą, nes didėja spaudimas Europai padėti užtikrinti prieigą prie Hormuzo sąsiaurio ir užkirsti kelią dideliems pasaulinių naftos tiekimo sutrikimams, praneša „Euronews“ leidinys.

„Su valstybėmis narėmis aptarsime, ar iš tiesų įmanoma pakeisti šios misijos mandatą“, – žurnalistams sakė K. Kallas prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. „Mūsų interesas yra išlaikyti Hormuzo sąsiaurį atvirą“, – pridūrė ji.

Ministrai vakar rinkosi Briuselyje aptarti, kaip Europa turėtų reaguoti į karo su Iranu pasekmes, kurios, kaip teigia analitikai, sukėlė didžiausią pasaulyje naftos tiekimo sutrikimą istorijoje ir pakėlė naftos kainas virš 100 JAV dolerių už barelį.

Diskusijose ypatingas dėmesys skiriamas ES operacijai „Aspides“, kuri buvo pradėta 2024 m. vasarį kaip gynybinė operacija po pakartotinių Irano remiamų husių išpuolių prieš tarptautinę laivybą.

Tarybos teigimu, jos užduotis yra „apsaugoti laivus“, užtikrinti laivybos laisvę ir „stebėti padėtį jūroje Hormuzo sąsiauryje ir aplinkiniuose vandenyse, įskaitant Raudonąją jūrą, Adeno įlanką, Arabijos jūrą, Omano įlanką ir Persijos įlanką“.

Tačiau pareigūnai teigia, kad gali prireikti peržiūrėti misijos įgaliojimus, siekiant susidoroti su kur kas didesne krize Hormuzo sąsiauryje, per kurį transportuojama apie penktadalis pasaulio naftos.

Kallasa šiuos komentarus pateikė kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas sustiprino spaudimą Europai, ragindamas padėti apsaugoti Hormuzo sąsiaurį, ir įspėjo, kad NATO laukia „labai bloga“ ateitis, jei jos narės nesuteiks pagalbos Vašingtonui.

Vis dėlto vargu ar bet koks ES misijos „Aspides“ įgaliojimų pakeitimas sulauks vienbalsio Europos šalių pritarimo.

Vienas Europos diplomatas „Euronews“ teigė, kad susitikimo tikslas – sukurti pajėgumus ir koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, tačiau jis nematė, kad susidarytų didelė Europos koalicija, kuri, kaip prašė D. Trampas, lydėtų laivus iš Hormuzo sąsiaurio.

Nei JAV, nei Izraelis nesikonsultavo su Europos sąjungininkais prieš vasario 28 d. pradėdami ataką prieš Iraną. D.Trampas pradžioje teigė, kad „operacija“ užtruks kelias dienas.  Vėliau kelias savaites.

D. Trampo administracija dažnai kritikuoja europiečius už tai, kad jie nepakankamai išleidžia gynybai, vadindama juos silpnais ir netgi nykstančiais. Tačiau sunkumai užtikrinant naftos tiekimą paskatino JAV siekti suburti sąjungininkus į tarptautinę koaliciją.

Vis dėlto D. Trampo raginimas davė menkų rezultatų

Sekmadienį Johannas Wadephulas teigė, kad Europos lygmeniu vyksta diskusijos dėl „Aspides“ misijos išplėtimo, tačiau atmetė Vokietijos dalyvavimo galimybę. Jis taip pat paragino Jungtines Valstijas ir Izraelį aiškiau išdėstyti savo tikslus konflikte su Iranu.

Pirmadienį Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Xavier Bettel pakartojo kai kurias Vokietijos abejones ir pabrėžė, kad ES tiesiogiai nedalyvauja kare.

„Turime nuspręsti, ar dalyvausime, ar ne. Dėl palydovų ir ryšių esame labai laimingi galėdami būti naudingi, bet neprašykite mūsų siųsti karių ir technikos“, – jis sakė žurnalistams prieš Užsienio reikalų tarybos posėdį.